A. Duda sakė, kad daugelį metų Rusija buvo vadinama NATO partnere. „Buvo sąjungininkių, tvirtai nusiteikusių įtraukti Rusiją, kaip NATO partnerę, į NATO dokumentus“, – sakė Lenkijos prezidentas, tačiau jis pridūrė, jog dabar Aljanso žodžiai apie Rusiją, tęsiančią agresyvų karą Ukrainoje, keičiasi.
„Rusija nebėra NATO partnerė jokiu mastu, – sakė A. Duda. – Šiandien Rusija yra agresorė (...) kelianti didžiausią grėsmę NATO šalims“.
Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad baigiamajame viršūnių susitikimo komunikate Baltarusija penkis kartus paminėta kaip strateginės ir karinės grėsmės zona, kurią NATO stebės ir prižiūrės, atkreipdama ypatingą dėmesį į vadinamuosius Bresto vartus, sudarančius dalį Lenkijos ir Baltarusijos sienos.
„Jei būtų ataka prieš Bresto vartus, galėtume tikėtis, kad į mūsų teritoriją gynybai nedelsiant bus atsiųsta apie 100 tūkst. Aljanso karių“, – sakė A. Duda ir pridūrė, kad šios prielaidos yra priimtos ir patvirtintos Aljanso gynybos planuose.
A. Duda taip pat sakė, kad per diskusijas apie saugumą aptartas NATO branduolinis skėtis. „Šis branduolinis skėtis (...) apima visas Aljanso valstybes“ pranešimų apie Rusijos branduolinių ginklų perkėlimą į Baltarusiją kontekste. Pasak A. Dudos, tai reikėtų suprasti taip: jei Rusijos branduoliniai ginklai bus kaip nors panaudoti prieš NATO šalis, NATO šalys atsakys atitinkamu būdu.
A. Duda taip pat pasveikino mintį įkurti Lenkijoje NATO ginkluotės sandėlius ir sakė, kad jie reikalingi perkeliant karius, „kad kartu su šiais kariais nereikėtų atgabenti visos infrastruktūros“, todėl ši ginkluotė turi būti sandėliuose.
