Baku ir Jerevanas dėl šio daugiausiai etninių armėnų apgyvendinto anklavo vaidijasi jau kelis dešimtmečius ir yra kariavę du karus – pirmasis vyko dešimtajame dešimtmetyje, o antrasis įsiplieskė 2020 m. Abi šalys nėra sudariusios taikos sutarties. Derybose, surengtose tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES), JAV ir Rusijai, nebuvo pasiekta didelės pažangos.
„Kadangi taikos sutartis nebuvo pasirašyta, o jos neratifikavo abiejų šalių parlamentai, žinoma, (naujo) karo (su Azerbaidžanu) tikimybė yra didelė“, – interviu naujienų agentūrai AFP teigė N. Pašinianas.
Liepą dvišalė įtampa paaštrėjo, kai Azerbaidžanas laikinai uždarė Lačino koridorių – vienintelį sausumos kelią, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabachu. Toks Baku žingsnis sukėlė nuogąstavimus dėl galimos humanitarinės krizės regione, kuris jau susiduria su maisto, vaistų ir energijos stygiumi.
„Kalbame ne apie rengimąsi genocidui, o jau vykstantį genocido procesą“, – pabrėžė N. Pašinianas. Jis nurodė, kad Vakarai ir Rusija turi padidinti spaudimą Azerbaidžanui, jog šis nutrauktų Kalnų Karabacho blokadą.
