„Vakarams nebeužtenka Ukrainos patrankų mėsos, jie galvoja apie lietuvius ir lenkus“, – susitikime sakė V.Putinas.
Rusijos prezidentas dėstė, kad Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos jungtinės pajėgos neva vėliau planuojamos panaudoti Ukrainos teritorijų okupacijai.
„Lenkijos vadovai tikriausiai tikisi suformuoti kažkokią koaliciją po NATO skėčiu ir tiesiogiai įsikišti į konfliktą Ukrainoje, kad vėliau atsiplėštų sau didesnį gabalą. Lenkija taip pat nori gauti dalį Baltarusijos žemių“, – kalbėjo V.Putinas.
Jis pridūrė, kad Lenkijos vadovai esą „pamiršo“, jog „vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana šaliai“.
Rusijos prezidento komentarai pasirodė po Lenkijos reakcijos į kaimyninėje Baltarusijoje vykdomus Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kovotojų ir Baltarusijos specialiųjų pajėgų mokymus.
Kaip pranešta anksčiau, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas nusprendė perkelti 1000 karių prie rytinės sienos su Baltarusija.
Eilinė propaganda
Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto profesorius Gintautas Mažeikis portalui lrytas.lt penktadienį tvirtino, kad šie Kremliaus vadovo veiksmai yra „propaganda ir nieko daugiau“.
„Tiek Lietuvai ir Lenkijai, tiek kitiems kraštams, Suomijai ir net Švedijai laikas nuo laiko grasinama, tai šiuo požiūriu – nieko naujo. Jis grasina ir visam NATO blokui, reikalauja jo atsitraukimo, V.Putino padėjėjai gąsdina subombarduosią atominiais ginklais visur ir viską, ką gali. O šiaip, Kremliaus politika yra agresija ir eskalavimo didinimas.
Tai daroma ir žodiniu būdu, ir galimos įvairios provokacijos, ir kažkokie techniniai kliudymai ar net skaitmeninės atakos“, – akcentavo profesorius.
Paklaustas, ar neseniai Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas galėjo turėti įtakos tokiam V.Putino pykčiui, G.Mažeikis svarstė, jog greičiausiai tai tėra jau ilgą laiką vykdomos Rusijos agresijos tęsinys.
„Nepasakyčiau, kad tai yra kažkas tokio ypatingo, nes yra vykdomas bendras nuolatinis ir agresyvus kaimyninių kraštų gąsdinimas. Tiesiog pasitaikė proga – kadangi Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaida atkreipė didelį dėmesį į J.Prigožiną ir jo „Wagnerį“, kuris perkeltas į Baltarusiją, Lenkija ta proga sureagavo ir siunčia didesnes pajėgas prie pasienio su Baltarusija, kas, beje, neblogai ir Lietuvai būtų padaryti.
Nelaukiama karo, bet bijoma provokacijų, kurios nuolat kartojasi. Bet tas provokacijas dažniausiai vykdo „pabėgėliai“, tai yra, įvairūs keliautojai per Baltarusiją į Vakarų Europą, ir tiems „pabėgėliams“ dažniausiai padeda Baltarusijos pareigūnai.
Dabar, kadangi skelbiama, kad iki 10 tūkst. karių atvyks į Baltarusiją, tai jie kažkaip turės atidirbti savo buvimą ten. A.Lukašenka nemokės jiems už dyką – vadinasi, jie vykdys kažkokias operacijas, provokuojant NATO šalis.
Bet nemanau, kad tai reiškia ką nors daugiau“, – įsitikinęs G.Mažeikis.
Baltarusiją jau laiko dalimi Rusijos
Rusijos lyderis taip pat pareiškė, kad Kijevo kontrpuolimas, pradėtas siekiant išstumti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos pietų ir rytų, žlunga, nepaisant Vakarų šalių karinės ir finansinės paramos.
„Bet kokiu atveju kol kas nėra jokių kontrpuolimo rezultatų“, sakė V.Putinas per Kremliaus Saugumo tarybos posėdį, kurį transliavo televizija.
Kijevas, sukaupęs Vakarų ginklų atsargų, praėjusį mėnesį pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.
„Nepadeda nei milžiniški ištekliai, kurie buvo perpumpuoti Kijevo režimui, nei vakarietiškų ginklų, tankų, artilerijos, šarvuočių ir raketų atsargos“, – sakė V.Putinas.
Maskvos pajėgos tebėra užėmusios dideles pietų ir rytų Ukrainos teritorijas, o didelės fronto atkarpos yra įšaldytos.
Anksčiau šią savaitę aukšto rango prezidento padėjėjas Kijeve AFP sakė, kad operacija bus „ilga ir sunki“, ir paragino sąjungininkus siųsti daugiau šarvuočių ir ginklų.
Lenkija, viena iš tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių, tiekia Kijevui ginklų ir priima pabėgėlius. Tačiau ji nerodo intereso siųsti karius į Ukrainą.
V. Putinas išskyrė Lenkiją ir apkaltino jos vadovus bandymu „tiesiogiai įsikišti į konfliktą“ ir užimti Ukrainos žemes.
Lenkija sustiprino savo gynybą pasienyje Baltarusija, į kurią po nutraukto maišto Rusijoje persikėlė samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai.
Baltarusijos teritorija, kuri ribojasi su Ukraina, ES ir NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, tapo Rusijos puolimo Ukrainoje placdarmu. Be to, dabar Rusija pradėjo gabenti į Baltarusiją taktines branduolines galvutes.
V.Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos „visas turimas priemones“, kad apsaugotų Baltarusiją užpuolimo atveju. „Agresija prieš Baltarusiją reikš agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis.
