Pasak laikraščio „The Washington Post“, apie tai pranešė šaltinis Europos žvalgyboje. Dėl to buvo sustiprinta strateginių objektų apsauga, įskaitant Kremlių, kur buvo padidintas sargybinių skaičius ir jiems išduota daugiau ginklų. Kitais atvejais jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Laikraščio pašnekovas mano, kad V.Putinas turėjo pakankamai laiko užkirsti kelią maištui ir suimti jo organizatorius. Tačiau kai sukilimas prasidėjo, „visais lygmenimis buvo paralyžiuotas, tvyrojo absoliutus nerimas ir sumaištis“.
„Ilgą laiką jie nežinojo, kaip reaguoti“, – laikraščiui „The Washington Post“ pasakojo šaltinis.
Pasak Europos žvalgybos šaltinio, prasidėjus „Wagner“ maištui, Kremliaus nurodymų trūkumas privertė pareigūnus savarankiškai priimti sprendimus. Vietos kariuomenės ir saugumo vadovai nusprendė nesustabdyti konvojaus. Daugelis jų netikėjo, kad maištas galėjo įvykti be Kremliaus pritarimo, nepaisant V.Putino skubaus kreipimosi per televiziją.
Šis maištas parodė gilėjantį Rusijos saugumo ir kariuomenės institucijų susiskaldymą dėl Ukrainos. Daugelis aukščiausių ginkluotųjų pajėgų ir specialiųjų tarnybų pareigūnų palaikė J.Prigožino siekį nušalinti aukščiausius šalies vadovus, teigė šaltinis.
Vis dėlto nemažai žvalgybos pareigūnų buvo pasibaisėję „Wagner“ sukilimu ir Kremliaus reakcija. Pasak vieno Rusijos diplomato, šalyje kilo sumaištis. Galima ginčytis dėl jos gilumo, tačiau iš tiesų nebuvo jokio sutarimo, rašoma „The Washington Post“ publikacijoje.
Rusijos elitas teigė, kad nesutarimai dėl karo Ukrainoje tęsis, nepaisant Kremliaus pastangų parodyti, kad V.Putinas kontroliuoja situaciją, ir kampanijos, skirtos J.Prigožino kariniams kritikams ir šalininkams išvalyti.
Parengta pagal „Unian“ inf.
