Žinybos Kultūrinės įvairovės skyriaus vedėja Olga Sytnik siūlymą skirti baudas aiškino tuo, kad valstybės ištekliai yra riboti.
„Būna atvejų, kai žmonės pradeda mokytis, bet vėliau dėl kažkokių priežasčių nustoja lankyti užsiėmimus, ir vieta lieka laisva, nors kitas žmogus iš tos pačios tikslinės grupės galbūt būtų buvęs labiau motyvuotas ir baigęs kursus. Toks įrankis kaip tik ir reikalingas tam, kad šie ištekliai būtų naudojami tikslingai“, – sakė ji.
Anot ministerijos atstovės, pasiūlymas leidžia reikalauti, kad kursus metęs pabėgėlis grąžintų pinigus už mokslą. Tačiau nutarime kalbama apie tuos, kurie nebaigia kursų be pateisinamos priežasties.
„Jeigu žmogus gali paaiškinti, kodėl nustojo mokytis, tai jis nesulauks sankcijų“, – pažadėjo O. Sytnik.
Ne pelno siekianti pagalbos pabėgėliams organizacija „Eesti Pagulasabi“ šį planą vertina kritiškai. Pasak jos atstovų, kai kurie pabėgėliai skundėsi, kad nėra patenkinti siūlomais kursais.
Kursus organizuojančio Integracijos fondo vadovas Dmitrijus Moskovcevas mano, kad pabėgėliai turi būti baudžiami tik kraštutiniu atveju, o pirmiausia reikėtų išbandyti vadinamosios teigiamos motyvacijos metodus.
Jis pridūrė, kad ministerija siūlomą planą turėtų gerai apgalvoti.
Gegužę Kultūros ministerija pranešė, kad Estijoje estų kalbos kursus A1 lygiu baigė 3 859 pabėgėliai ukrainiečiai, dar 4 195 žmonės tebesimoko.
Birželio pradžioje buvo pranešta, kad daugiau kaip 5 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių nepavyko rasti darbo Estijoje.
