Situacija Zaporožės AE gąsdina pasaulio mokslininkus: ekspertai vienu balsu kartoja, ko tikėtis

Enerhodaro mieste esančioje Zaporožės atominėje elektrinėje, kurią jau 17 mėnesių yra okupavę Rusijos kariškiai, padėtis pastaraisiais mėnesiais smarkiai pablogėjo. Ukrainos žvalgyba įspėja, kad branduolinės avarijos grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė kaip šią vasarą.

Kasdien rusų žodžius, kad „elektrinė bus arba rusiška, arba niekieno“, patvirtina jų nusikalstami veiksmai. Rusai prie branduolinio objekto deda vis daugiau sprogmenų, sunkiosios technikos ir kasybos įrangos. Apimti panikos, ant energijos blokų stogų jie įrengia kulkosvaidžių lizdus.

Subombardavus Kachovkos hidroelektrinę, Zaporožės AE negali būti naudojama visu pajėgumu, kaip prieš karą, kai gamino beveik ketvirtadalį šalies energijos.

Silpnoji Zaporožės atominės elektrinės vieta yra rusai su ginklais ir jų bendrininkai – branduolinės energetikos darbuotojai su „Rosatom“ darbuotojų pažymėjimais. Tačiau elektrinė turi ir mažiau pastebimų „silpnų vietų“, kurios gali bet kada pasireikšti ir sukelti didelių radiacijos problemų žemynui.

Didžiausia Europoje Zaporožės AE turi šešis branduolinius reaktorius, kurių kiekvieno galia siekia tūkstantį megavatų. Jau dešimt mėnesių penki iš jų yra saugesnėje šaltojo sustabdymo būsenoje, kai pirmojo kontūro temperatūra siekia ne daugiau kaip 70 laipsnių. Tik vienas blokas yra karštojo sustabdymo būsenoje, kai temperatūra siekia maždaug 270 laipsnių. Kuo aukštesnė reaktorių temperatūra, tuo pavojingesnės gali būti radiacijos pasekmės galimos avarijos atveju.

Rusijos pajėgos atsisakė vykdyti Ukrainos branduolinės energetikos reguliavimo institucijos nurodymą perjungti paskutinį energijos bloką į saugesnį šaltąjį režimą, taip padidindami savo branduolinio šantažo lygį.

Mokslininkai ir branduolinės energetikos inžinieriai įspėja, kad karštas reaktoriaus sustabdymas kelia papildomą pavojų radiacinei saugai Ukrainoje, tačiau rusams tai yra vienas iš „kozirių“, kuriuo jie gali pasinaudoti Ukrainos pajėgų karinio žygio pietų kryptimi atveju.

„Tai, kad okupantai dabar laiko energijos bloką karštojo budėjimo režime, yra žaidimas nervais, provokacija. Jie gali bet kada tuo pasinaudoti ir paveikti karo veiksmų eigą. Jie grasins, kad ką nors elektrinėje sugadins“, – UNIAN sakė buvęs Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos vadovas ir buvęs Černobylio AE vyriausiasis inžinierius Mykola Šteinbergas.

Pasak jo, kai energijos blokas veikia 270 laipsnių režimu, kaip ir karšto sustabdymo metu, padidėja kuro išsilydymo rizika.

Valstybinio branduolinės ir radiacinės saugos mokslinio centro AE saugos analizės skyriaus vadovas Dmytro Humeniukas sakė, kad rusai palaiko įkaitusį ZAE energetinį bloką, neva norėdami gaminti garą. Tačiau šiuo metu tai nėra būtina.

„Tai okupantų pasiteisinimas, nes blokai neveikia, o atliekų kiekis yra daug mažesnis. Vadinasi, elektrinė galėtų išsilaikyti ir be to“, – pridūrė D.Humeniukas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų teigimu, rusai artimiausiu metu planuoja perkelti dar vieną – ketvirtąjį – energijos bloką iš šaltojo į karštąjį sustabdymą. Po to jie žada atšaldyti penktąjį bloką, kuriam labai reikalingas remontas ir profesionali priežiūra.

Pasak D.Humeniuko, abiejose būsenose blokas neveikia, avarinė apsauga nuleista į aktyviąją zoną, grandininė reakcija reaktoriuje beveik sustabdyta, jodas nesusidaro. Tačiau įkaitusį branduolinės energijos bloką galima gana greitai paleisti, ir tada veikiančio reaktoriaus avarijos pasekmės bus visiškai kitokio masto, o raminantys ekspertų žodžiai, kad radiacija nepasieks toliau nei 30 kilometrų nuo elektrinės, taps nereikšmingi. Be to, šalia Zaporožės AE nebėra pakankamai vandens, kad būtų galima aušinti veikiantį reaktorių.

„Atsižvelgiant į tai, kad Kachovkos rezervuare nėra vandens, paleidžiant energijos bloką kyla sąmoninga avarijos rizika“, – sakė M.Šteinbergas.

Tačiau ukrainiečių mokslininkai mano, kad Rusijos pajėgoms nėra prasmės atnaujinti reaktoriaus veikimą. Sabotažui užtenka pasitelkti ir karštuoju būdu sustabdytą energijos bloką.

Kita reikšminga Zaporožės AE „silpnoji vieta“ yra aušinimo tvenkinys, kuris neleidžia pakilti temperatūrai reaktoriuose. Jo gylis vidutiniškai siekia penkis metrus. Tvenkinys nuo Kachovkos rezervuaro atskirtas smulkaus smėlio užtvanka. Okupantams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, šio tvenkinio likučiai tapo vieninteliu atominės elektrinės vandens šaltiniu.

Pasak branduolinės energetikos ir saugos ekspertės Olhos Košarnos, nuo pat užtvankos sunaikinimo prie tvenkinio nuolat dirba ekskavatoriai, kurie pila smėlį ir stiprina jo sieneles.

„Iš savo šaltinių žinau, kad aušinimo tvenkinio užtvanka griūva. Prancūzų mokslininkai apie tai perspėjo po to, kai buvo susprogdinta Kachovkos užtvanka, būtent, kad išnykus Kachovkos rezervuarui, kurio vandens lygis buvo lygus tvenkinio vandens lygiui, tvenkinio užtvanka sugrius, nes Kachovkos rezervuaro vanduo ją palaikė“, – sakė ji.

O.Košarnos nuomone, tvenkinio vandens netekimo rizika yra gana didelė, ir tam net nereikia jokių papildomų rusų veiksmų.

„Ši užtvanka nėra hidroizoliuota, o dėl to, kad ji padaryta iš smėlio ir akmenų, ji gali nebesugebėti sulaikyti vandens, nes jos nebepalaiko Kachovkos tvenkinio vanduo. Dėl to gali nukristi vandens lygis aušintuvo tvenkinyje“, – pritaria Valstybinio branduolinės ir radiacinės saugos mokslinio centro ekspertas Dmytro Humeniukas.

Iš tiesų, „Energoatom“ duomenimis, vandens lygis tvenkinyje pamažu mažėja. Ir tai yra bloga žinia.

Tačiau aušinimo tvenkinys nėra vienintelė problema. Kita problema – elektrinėje panaudoto branduolinio kuro saugykla. Po atviru dangumi Zaporožės AE stovi apie šimtas tvirtų geležies ir betono konteinerių su itin pavojingu turiniu. Jie gali atlaikyti beveik bet kokią intervenciją, išskyrus tiesioginį bombardavimą.

Anot ekspertų, mažai tikėtina, kad rusai sugalvotų sąmoningai susprogdinti šiuos konteinerius, tačiau šis rizikos veiksnys vis dar išlieka.

Siekiant išvengti avarijų, atominėse elektrinėse veikia krizių centrai, kuriuose ekspertai stebi elektrinių blokų parametrus, radiacijos rodiklius ir analizuoja galimus įvykius dėl nenumatytų situacijų. Zaporožės AE krizių centrą rusai savo karinėms reikmėms užėmė beveik iš karto po elektrinės užėmimo. Todėl galimybė greitai reaguoti į avarines situacijas buvo sunaikinta dar invazijos pradžioje.

„Ukraina neturi galimybės realiuoju laiku stebėti, kas vyksta elektrinės teritorijoje“, – sakė D.Humeniukas.

Pasak jo, kilus problemoms, pasekmės bus rimtos, nes rusai nesukuria avarinių situacijų elektrinėje, kad vėliau jas suvaldytų, sumažindami žalą. Tuo pat metu, net jei atsitiktų blogiausia, avarijos Zaporožės AE pasekmės būtų mažesnės nei Černobylio katastrofos, ir mažai tikėtina, kad Kijevą pasiektų didelis radiacijos kiekis.

„Tikiuosi, kad tai (avarija – red.past.) neįvyks, nes elektrinė yra pakankamai modernizuota ir yra galimybių išvengti avarijos. Antrojo Černobylio tikrai nebus, nes tai kitokie reaktoriai ir kitokios konstrukcijos“, – patikino jis.

Buvęs Černobylio atominės elektrinės vyriausiasis inžinierius M.Šteinbergas mano, kad branduolinės avarijos atveju rusai negalės perkelti kaltės Ukrainai, nes jų dalyvavimo įrodymai pernelyg akivaizdūs.

„Pasaulis nepatikės, kad ukrainiečiai ką nors padarė Zaporožės AE. Tai reiškia, kad tai veiks prieš Rusiją, kuri visame pasaulyje stato 15–17 branduolinių elektrinių blokų. Jie praras visą savo ateitį, nes niekas neužsakys naujų blokų. Ir vargu ar jie baigs statyti tuos, kuriuos stato. Pinigai daug ką išsprendžia, bet beprotybei yra riba, kurios, tikiuosi, pasaulis neleis peržengti“, – sakė jis.

Pasak M.Šteinbergo, pusę Rusijoje statomų energijos blokų įrangos sudaro vakarietiški komponentai. Vieno energetinio bloko pastatymas kainuoja apie 6 mlrd. dolerių. Iš viso 15 energijos blokų kainuoja apie 90 mlrd. dolerių. Štai kodėl Vakarai netaiko sankcijų Rusijos branduolinei pramonei. Tačiau, pasak eksperto, niekas neatleis rusams už branduolinę avariją Ukrainoje.

„Jei dėl rusų kaltės kas nors atsitiks šioje elektrinėje, nebus jokių pasiteisinimų, o sutartys bus nutrauktos. Tai reikš, kad vienintelė Rusijos pramonės šaka, veikianti tarptautinių technologijų lygiu, taip pat bus pasmerkta žlugti“, – aiškino jis.

Ekspertai mano, kad kol nebus atkurtas Kachovkos rezervuaras, Zaporožės AE negalės veikti visu pajėgumu.

„Jėgainė galės stovėti tik šaltuoju režimu sustabdyta kaip dabar – jai nereikia daug vandens. Dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo praradome didžiulius materialinius išteklius“, – sakė ekspertas M.Šteinbergas.

Jo nuomone, sunaikinę užtvanką patys sau „šovė į kojas“, nes nebegalės prijungti ZAE ir gaminti elektros energijos savo interesais.

„Kai buvo užtvanka, rusų planas galėjo būti vėl prijungti elektrinę, kad ji gamintų elektrą Rusijos elektros tinklams, ir šiuo tikslu jau buvo atkuriamos perdavimo linijos. Rusija buvo tuo suinteresuota, nes tai buvo dideli pinigai. Tie, kurie tai suprato, negalėjo duoti komandos susprogdinti užtvanką. Todėl dešinioji ranka nežino, ką daro kairioji“, – aiškino ekspertas.

Nepaisant ekspertų įžvalgų, beveik kiekvienas ukrainietis šią vasarą išgyvena baimindamasis dar vieno teroristinio išpuolio, kurį Rusijos pajėgos bet kuriuo metu gali įvykdyti didžiausiame Europos branduoliniame objekte.