Liepos viduryje Vilniuje dvi dienas trukusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė: išlaidos gynybai turi ir toliau didėti.
Ateityje NATO šalys gynybai turėtų skirti „ne mažiau kaip du procentus“ savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Su tuo sutiko ir O.Scholzas, patikinęs, kad Vokietija yra „pajėgi tai pasiekti jau kitais metais“.
Pasak dienraščio „Die Welt“ tai sukėlė sąmyšį Berlyne. Daugeliui tapo neaišku, kaip O.Scholzas ketina pasiekti, kad kitais metais išlaidos gynybai sudarytų du procentus BVP. Mat būtinas šuolis yra milžiniškas: atitinkamos išlaidos turi padidėti gerais 20 mlrd. eurų.
Vokietijos dienraščio žiniomis, vyriausybė planuoja skaičiavimo manevrą, kurį galima pavadinti išradingu. Planuojama ne tik didinti išlaidas perkant naujas transporto priemones, fregatas ir lėktuvus, kuriems galima panaudoti „specialų Bundesvero turtą“, bet ir pirmą kartą į gynybos išlaidas įtraukti palūkanų išlaidas iš federalinio biudžeto.
Nei Gynybos ministerija, nei Finansų ministerija, paprašytos pakomentuoti šiuos planus, neatsakė.
NATO kvotos apskaičiavimas visada priminė slaptą operaciją. Įtraukiami labai skirtingi skaičiai; jie nėra atvirai rodomi, bent jau ne iki galo. Kiekviena NATO šalis skaičiuoja skirtingai. Tai yra juodoji dėžė, lygina „Die Welt“.
„Sąjungininkės reguliariai teikia savo gynybos išlaidas NATO pagal nustatytą tvarką, tačiau nepateikia NATO jokių detalių ir nesikeičia informacija tarpusavyje dėl informacijos konfidencialumo“, – vieningai teigia abi institucijos. Todėl visuomenei negali būti pateikta jokia išsami informacija apie skaičiavimus.
Su dviem skaičiavimų blokais gali susipažinti visi norintys: viena vertus, oficialus gynybos biudžetas, vadinamasis individualus biudžetas 14, ir, kita vertus, „specialusis Bundesvero turtas“, iš viso 100 mlrd. eurų, kurį O.Scholzas pradėjo naudoti iš karto po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau yra ir trečias blokas: kitų ministerijų „su gynyba susijusios išlaidos“. Gynybos ministro Boriso Pistoriaus atstovė spaudai nurodė, kad šias išlaidas „paprastai nustato atitinkamos ministerijos savo atsakomybe ir apie jas praneša Federalinei gynybos ministerijai“.
Kaip pavyzdį ji nurodo „daugybę personalo ir materialinių išlaidų ginkluotųjų pajėgų naudai“.
Biudžetas šiuo metu nesiekia 1,6 proc
Liepos pradžioje NATO paskelbė prognozę, pagal kurią visos Vokietijos išlaidos šiais metais sudarys 64,1 mlrd. eurų, taigi NATO kvota bus 1,57 proc.
Tai rodo, koks didelis turės būti šuolis, kad 2024 m. būtų pasiektas siektinas dviejų procentų rodiklis. Juolab kad bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris yra lemiamas atskaitos dydis, kitais metais greičiausiai didės.
Dabartinė pirmaujančių ekonominių tyrimų institutų pateikta 2024 m. BVP prognoze – 4280 mlrd. eurų. Taigi visos su gynyba susijusios išlaidos kartu turės išaugti iki beveik 86 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad, palyginti su 64 mlrd. eurų šiais metais, reikės daugiau nei 20 mlrd. eurų daugiau.
Svarbus koreguojamasis sraigtelis yra Bundesvero specialusis fondas: nepaisant tebesitęsiančių viešųjų pirkimų problemų, 2024 m. iš jo bus skiriama daug daugiau lėšų nei šiemet, t. y. 19,2 mlrd. eurų, kaip numatyta biudžeto projekte. Tačiau net jei tai pavyks, to nepakaks, kad būtų pasiekta 86 mlrd. eurų suma. Būtų pasiekta tik 71 mlrd. eurų riba, rašo „Die Welt“.
Jei darysime prielaidą, kad, įskaitant paramą Ukrainai, maždaug dešimt milijardų eurų vėl bus gauta iš trečiojo bloko, vis dar trūksta penkių milijardų eurų. Tačiau vyriausybė tikina, kad šiuos milijardus jau rado: išlaidose federalinei skolai padengti, biudžeto 32 skirsnyje.
Pasak pranešimų, jie nebenori į NATO kvotą įtraukti tik palūkanų, kurios susidaro už specialiajame fonde prisiimtas skolas. Šis planas buvo žinomas. Tačiau, atsižvelgiant į vis dar palyginti nedidelį lėšų nutekėjimą, jo nepakaktų.
Todėl Gynybos ministerijos dalis turi būti išskaičiuota iš kitų metų numatomų 39 mlrd. eurų bendrų federalinių palūkanų išlaidų ir taip pat paskelbta „gynybai svarbiomis išlaidomis“. Tai gana daugmaž priartina prie vis dar nesumokėtų penkių milijardų eurų.
„Tai būtų tikras skandalas“
Ekspertai kritiškai vertina siūlomą skaičiavimo manevrą.
„Mums palūkanos nėra išlaidos gynybai, – sako Miunchene įsikūrusio Ifo instituto ekonomistas Marcelis Schlepperis. Net ir kitų ministerijų išlaidas priskyrus prie gynybos išlaidų, reikėtų klausti, ar šie mokėjimai iš tiesų tarnauja visam gynybos pajėgumui.
„Galiausiai Bundesveras dėl to neturės daugiau įrangos kieme“, – tikrą painiavą apibendrino ekspertas.
Planus kritikuoja ir opozicija.
„Jei federalinė vyriausybė iš tikrųjų pradėtų plačiai deklaruoti palūkanų mokėjimus kaip gynybos išlaidas, tai būtų tikras skandalas“, – sako Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos politikas Ingo Gadechensas.
