Praėjusios savaitės pabaigoje įkalintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui buvo paskelbtas negailestingas nuosprendis: po to, kai teismas jam skyrė naują 19 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje, jis iš karto buvo išsiųstas į karcerį.
Tai buvo ryškus kontrastas Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino likimui. Birželį J.Prigožinas vadovavo nepavykusiam maištui, kuris buvo didžiausias iššūkis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per daugiau kaip du dešimtmečius valdymo.
Nors J.Prigožino kariai sustojo netoli Maskvos, įsiutęs V.Putinas per televiziją transliuojamoje kalboje pareiškė, kad „išdavystės keliu“ einantys asmenys bus nubausti. Praėjus beveik dviem mėnesiams, „Wagner“ vado atveju tai paprasčiausiai neįvyko.
Akivaizdu, kad kaina už konfrontaciją su V.Putinu nėra nustatyta. Galbūt dar labiau stebina tai, kad J.Prigožinas nuo birželio sukilimo net nesislapstė.
Praėjus vos kelioms savaitėms po sukilimo, J.Prigožinas pasirodė neseniai Sankt Peterburge vykusio Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose ir paspaudė ranką vienam aukštam Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) pareigūnui.
Nors jo „Telegram“ kanalo prenumeratoriai įprato jį matyti su kamufliažine ir kovine apranga, J.Prigožinas buvo pastebėtas su polo marškinėliais ir džinsais bei atrodė švelnesnis nei ankstesniais mėnesiais.
Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas pripažino, kad „Wagner“ sukilimas gali būti laikomas „valstybės išdavyste“. Tačiau ambasadorius toliau aiškino, kad V.Putinas nusprendė palikti praeitį praeitimi.
„Prezidentas viską tinkamai įvertino, kai tai prasidėjo, tada viskas baigėsi, – sakė A.Kelinas. – Dabar jis kažkur keliauja, todėl mes pripažįstame kai kuriuos „Wagner“ grupių didvyriškus poelgius“, turėdamas omenyje tariamus „Wagner“ laimėjimus mūšio lauke aplink Rytų Ukrainos miestą Bachmutą.
„Norėčiau suprasti, kodėl tokie žmonės, kaip įkalintas disidentas Vladimiras Kara-Murza bei A.Navalnas, sėdi kalėjime už tai, kad žodžiu protestavo ir nesutiko su Rusijos valdžia, bet J.Prigožinas, kuris bandė įvykdyti ginkluotą perversmą prieš Kremlių, gal net prieš patį prezidentą, vis dar laisvai vaikštinėja po Rusiją? Šią savaitę Sankt Peterburge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo metu jis buvo nufotografuotas susitinkantis su Afrikos lyderiais, kodėl jis nesėdi kalėjime už valstybės išdavystę?“, - CNN dirbanti žurnalistė Christiane Amanpour toliau spaudė ambasadorių.
A.Kelinas iš pradžių išsisukinėjo nuo klausimo, teigdamas, kad neprisimena, jog per „Wagner“ maištą žuvo rusų kareiviai. Visgi ilgainiui jis pripažino, jog neturi paaiškinimo. Ilgamečiai stebėtojai taip pat ieško paaiškinimų dėl J.Prigožino ateities.
Ekspertai įsitikinę, kad „Wagner“ bosas vis dar yra vertingas V.Putinui, nors abiejų vyrų autoritetas sumenko.
„J.Prigožino vertė Kremliuje akivaizdžiai sumenko, – kalbėjo atviro šaltinio žvalgybos tarnybos „Future Frontlines“ direktorė Candace Rondeaux. – Bet kadangi po maišto V.Putino autoritetas dar labiau sumenko, panašu, kad jis mano, jog J.Prigožino išlaikymas yra naudingas.“
J.Prigožino verslumas ir jo įgūdžiai slėpti komercinę naudą per neskaidrų fiktyvių bendrovių ir ofšorinių operacijų tinklą yra privalumas V.Putino Rusijai, kuri nukentėjo nuo plataus masto Vakarų ekonominių sankcijų, tikino C.Rondeaux.
„Šiuo metu J.Prigožino fiktyvių bendrovių tinklai yra geriausias V.Putino turimas saugiklis Rusijos karo ekonomikai išlaikyti, – sakė ji. – Tačiau tai ne amžina, kažkas turi sugriūti. Ir yra didelė tikimybė, kad kai kažkas tokio įvyks, pamatysime daugiau įspūdingų įvykių arčiau Lenkijos ir Baltarusijos sienos.“
C.Rondeaux turėjo omenyje neseniai įvykusį kai kurių „Wagner“ kovotojų persikėlimą į Baltarusiją. Šis persikėlimas jau sukėlė nerimą Lenkijoje, kuri yra NATO narė, besiribojanti su Baltarusija.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis neseniai pareiškė, kad 100 „Wagner“ karių juda link plono žemės ruožo tarp Lenkijos ir Lietuvos, galimai ketindami apsimesti migrantais ir kirsti sieną.
Tiksliai neaišku, kiek „Wagner“ karių yra Baltarusijoje ir ar jie turi prieigą prie sunkiosios ginkluotės. Tačiau M.Morawieckis, atrodo, nurodė vieną galimą „Wagner“ piktadarystės scenarijų: tai gali būti tam tikros rūšies destabilizacijos prie rytinės NATO sienos skatinimas.
„Wagner“ pėdsakas Afrikoje
Ir dar yra J.Prigožino planai kitame regione: pažeidžiamose ir nestabiliose Afrikos šalyse, kur „Wagner“ jau yra atlikusi nemažai operacijų.
Kalbėdamas po to, kai „Wagner“ kovotojai persikėlė į Baltarusiją, J.Prigožinas prasitarė, kad ir toliau daug dėmesio skiria šiai pagrindinei Afrikos rinkai.
„Kad nebūtų jokių paslapčių ir užkulisinių pokalbių, informuoju, kad „Wagner“ tęsia veiklą Afrikoje, taip pat Baltarusijoje esančiuose mokymo centruose“, – kalbėjo J.Prigožinas garso žinutėje, kuria buvo pasidalinta su „Wagner“ susijusiuose „Telegram“ kanaluose.
J.Prigožino pajėgos jau yra įsitraukusios į veiklą Sudane (kur „Wagner“ tiekė ginkluotąsias pajėgas kovai su Sudano kariuomene), taip pat aktyviai veikė Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje.
Jis taip pat gali įžvelgti galimybių Nigeryje, nes neseniai įvykęs karinis perversmas galėjo sukelti didelę regioninę krizę. Neseniai „Telegram“ žinutėje J.Prigožinas užsiminė, kad „Wagner“ gali būti pasirengusi pasiūlyti savo paslaugas šioje šalyje.
„Tai, kas įvyko Nigeryje, brendo jau daugelį metų, – teigė J.Prigožinas. – Buvę kolonizatoriai bando suvaldyti Afrikos šalių gyventojus. Siekdami juos suvaldyti, buvę kolonizatoriai šias šalis užpildo teroristais ir įvairiomis banditų formuotėmis. Taip sukuriama milžiniška saugumo krizė“.
Tuomet jis perėjo prie „Wagner“ reklamos. „Kenčia gyventojai, – pareiškė jis. – Ir tai (yra) meilės „Wagner“ priežastis, tai yra didelis „Wagner“ efektyvumas. Nes tūkstantis „Wagner“ samdinių sugeba įvesti tvarką ir sunaikinti teroristus, neleisdami jiems kenkti taikiems valstybių gyventojams.“
Visa šį jo pareiškimą privalu atmesti kaip gryną blevyzgojimą ir prekybinį pasipuikavimą. Tačiau verta pažymėti, kad J.Prigožino pardavimo pasiūlymas prieštaravo Rusijos užsienio reikalų ministerijos nuomonei, kuri ragino kariuomenę „skubiai paleisti“ Nigerijos prezidentą Mohamedą Bazumą.
Štai čia Rusijoje dar gali būti įdomu. Priešindamasis V.Putinui ir vengdamas bausmės, J.Prigožinas, atrodo, sukūrė ir išlaikė Kremliui konkuruojantį svorio centrą.
Neseniai atliktoje analizėje Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja teigė, kad J.Prigožinas veiksmingai suskaidė „valdžios vertikalę“ – ilgametę V.Putino valdymo iš viršaus žemyn sistemą.
„V.Putino taip reklamuota „valdžios vertikalė“ išnyko. – Vietoj tvirtos rankos – dešimtys mini J.Prigožinų, ir nors jie gali būti labiau nuspėjami nei „Wagner“ lyderis, jie ne mažiau pavojingi. Visi jie puikiai žino, kad postputininė Rusija jau čia, net jei V.Putinas ir toliau vadovauja, ir kad atėjo laikas imti į rankas ginklus ir ruoštis kovai dėl valdžios“, – rašė ji.
Parengta pagal CNN inf.
