Anot ekspertų, pagrindinės „Wagner“ vadovybės mirtys sutrikdė „Wagner“ galimybes pakeisti Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos kampanijos, kuria buvo siekiama susilpninti, pavergti ir sunaikinti organizaciją po birželio 24 d. ginkluoto sukilimo, padarinius.
Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija įsteigė privačias karines bendroves, kurios įdarbino esamus ir buvusius „Wagner“ darbuotojus, kad šie perimtų „Wagner“ grupuotės operacijų užsienyje kontrolę.
Pasak analitikų, Rusijos šaltiniai teigė, kad Kremlius atsisakė mokėti Baltarusijos vyriausybei už „Wagner“ dislokavimą Baltarusijoje ir kad dėl finansinių problemų jau buvo sumažintos išmokos, dėl kurių „Wagner“ kovotojai atsistatydino.
Rugpjūčio 1 d. ir 23 d. palydovinės nuotraukos rodo, kad „Wagner“ per praėjusį mėnesį išmontavo beveik trečdalį palapinių savo stovykloje Celyje, Asipovičiuose, Baltarusijoje, o tai leidžia manyti, kad pastangos susilpninti „Wagner“ galėjo lemti pastebimą „Wagner“ personalo pabėgimą iš kontingento Baltarusijoje, tačiau kai kurie karo tinklaraštininkai paneigė teiginius, kad „Wagner“ kovotojai išmontuoja savo stovyklą Celyje, rašoma ISW vertinime.
Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad nenurodytas skaičius „Wagner“ darbuotojų stovyklose Baltarusijoje po J.Prigožino žūties pradėjo rengtis grįžti į Rusiją.
„Centrinė „Wagner“ vadovybė buvo pasiekusi nepriklausomybės viršūnę per puolimą siekiant užimti Bachmutą ir bandė išlaikyti šiokią tokią nepriklausomybę po „Wagner“ sukilimo.
Anot JAV analitikų, lieka neaišku, ar Kremlius ketina visiškai išsklaidyti „Wagner“, ar ketina jį atkurti kaip daug mažesnę organizaciją, visiškai pavaldžią Rusijai.
Trečiasis variantas – atkurti „Wagner“ kaip beveik nepriklausomą organizaciją, vadovaujamą naujo Kremliui lojalaus vado – yra galimas, bet mažai tikėtinas.
