Apie tai kasdienėje ataskaitoje rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Pažymima, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas kelis kartus bandė nutylėti arba užgožti pranešimus apie J.Prigožino laidotuves. Tai tikriausiai rodo, kad Kremlius ir po J.Prigožino mirties tebėra susirūpinęs jo patrauklumu Rusijoje.
Rusijos federaliniai kanalai iš esmės ignoravo J.Prigožino laidotuves, tikriausiai tai taip pat buvo Kremliaus suplanuoto laidotuvių „nušvietimo“ dalis. Kai kurie „Telegram“ kanalai nepagrįstai darė prielaidą, kad J.Prigožinas išgyveno lėktuvo katastrofą, o tai taip pat galėjo būti informacinė operacija, kuria siekta Rusijos informacinę erdvę užtvindyti melagingais pranešimais ir nukreipti dėmesį nuo J.Prigožino laidotuvių.
Pareigūnai pažymėjo, kad Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka, kelių žvalgybos tarnybų pareigūnai ir FSB pareigūnai susitiko, kad parengtų planą, kuris užkirstų kelią bet kokiems visuomenės protestams ir suklaidintų visuomenę dėl J.Prigožino palaidojimo vietos.
Analitikų nuomone, kai kurie Rusijos pareigūnai gali išstudijuoti karo tinklaraštininkų apie J.Prigožiną ir jo žūtį, kad galėtų nustatyti ir cenzūruoti Rusijos ultranacionalistus, neturinčius aiškaus ryšio su J.Prigožinu ar „Wagner“ grupe.
Vienas iš šių Rusijos karo tinklaraštininkų teigė, kad į jį kreipėsi „agresyvūs“ reklamuotojai, kurie paprašė jo reklamuoti kelis „Telegram“ kanalus, kuriuose „beveik įžeidžiamai“ sureikšminama „Wagner“ lyderio mirties tema. Toks prašymas jį nustebino, nes Kremlius ir Rusijos valstybinė žiniasklaida „jau uždarė šią temą“, todėl jis atsisakė reklamuoti tuos kanalus.
Atsisakymas paskatino vieną iš reklamuotojų apkaltinti jį remiant sukilimą ir pasisakant V.Putiną bei Rusijos konstituciją.
Šis karinis tinklaraštininkas nuosekliai kritikavo Rusijos karinę vadovybę ir palaikė Rusijos karinių oro pajėgų vadą generolą pulkininką Michailą Teplinskį, kuris anksčiau palaikė ryšius su J.Prigožinu.
Analitikai pažymi, kad šis incidentas mažų mažiausiai rodo, jog Rusijos karo tinklaraštininkai savicenzūruoja savo diskusijas apie J.Prigožino mirtį ir šią temą nušviečia pagal Kremliaus pavyzdį.
Be to, galima teigti, kad kai kurie Rusijos socialiniai tinklai bando perimti Rusijos informacinę erdvę, arba tai rodo, kad Rusijos pareigūnai bando nustatyti kitus žinomus „ultranacionalistinius balsus“, kurie gali skatinti nepaklusnumą režimui ar kariuomenei, ir kaip nors susieti juos su J.Prigožinu.
ISW taip pat pridūrė, kad rugpjūčio 30 d. Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas patvirtino savo lojalumą V.Putinui, toliau bandydamas atsiriboti nuo J.Prigožino.
