„Palankiai vertinu pastaruosius Prištinos žengtus žingsnius, kuriais siekiama numalšinti įtampą, įskaitant šiaurėje esančių specialiųjų policijos pajėgų sumažinimą ir planus surengti naujus savivaldybių rinkimus, – po susitikimo su Kosovo prezidente Vjosa Osmani-Sadriu pareiškė J. Stoltenbergas. – Tačiau labai svarbu vengti tolesnės eskalacijos. Tad raginu visas puses vengti provokuojančios retorikos ir veikti laikantis santūrumo bei paisant savo įsipareigojimų.“
NATO vadovas nurodė, kad Kosovas turi galimybę parodyti, jog yra „atsakingas veikėjas“, konstruktyviai dirbantis euroatlantinio saugumo labui.
Gegužę neramumai kilo Kosovo šiaurinėje dalyje, kur gyvena nemažai etninių serbų. Tada ten pratrūko protestai ir riaušės, per kurias, anot J. Stoltenbergo, buvo sužeisti 93 NATO taikdariai, susirėmę su protestuojančiais serbais. Šiaurės Kosovas yra susiskaldęs ir neramumus fiksuoja nuo 2008 m., kai Priština paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Įtampa šovė į padanges, kai Kosovo vadovybė keturiose daugiausiai serbų apgyvendintose savivaldybėse paskyrė naujus merus, atstovaujančius albanų partijoms – šie buvo išrinkti per balsavimą, kurį serbai boikotavo.
NATO taikdariai Kosove dislokuoti nuo tada, kai baigėsi 1998–1999 m. vykęs karas tarp etninių albanų kovotojų ir Serbijos pajėgų. Vadinamoji KFOR misija yra viena iš pagrindinių Kosovo saugumo institucijų. Po gegužę įvykusių smurtinių susirėmimų ji padidino savo tenykštį kontingentą iki 4,5 tūkst. karių.
