Latvijos parlamentas rugpjūčio 14 d. pakeitė įstatymą. Šis pakeitimas leidžia 8 700 rusų pasilikti dar dvejus metus ir išmokti latvių kalbą. Iki šio įstatymo priėmimo neišlaikę latvių kalbos egzamino rusai galėjo netekti teisės gyventi šalyje. Naujoji taisyklė leis maždaug 6 700 rusų perlaikyti kalbos egzaminą.
Dauguma šių žmonių Latvijoje gyvena jau seniai. Kai kurie pasirinko Rusijos pilietybę dėl asmeninės ar finansinės naudos. Pavyzdžiui, moterys, sulaukusios 55 metų, galėjo gauti Rusijos pensiją.
M.Rozė taip pat nurodė, kad šie rusai per 90 dienų gali vėl kreiptis dėl leidimo gyventi šalyje. Tačiau jiems bus taikomos tos pačios sąlygos kaip ir kitiems rusams.
Iš tiesų nėra aišku, kiek rusų iš tikrųjų gyvena Latvijoje. Apie 25 000 jų turi tam tikrą leidimą gyventi Latvijoje. Rugpjūtį sociologas Ojārs Skudra pažymėjo, kad tikslus rusų skaičius Latvijoje nežinomas.
2010 m. Latvija pasiūlė leidimus gyventi stambiems investuotojams. Šis pasiūlymas pritraukė itin daug Rusijos piliečių, tačiau jis jau nebėra aktyvus. 2004 m. Latvija įstojo į Europos Sąjungą. Dėl to ji tapo patrauklesne šalimi ir ne ES piliečiams.
Nuo įstojimo į ES Latvija susidūrė su keliais imigracijos iššūkiais. Vienas iš tokių iššūkių – pusiausvyra tarp talentingų žmonių priėmimo ir saugumo problemų.
Latviją ir Rusiją sieja sudėtinga istorija. Sovietmečiu daug rusų persikėlė į Latviją. Žlugus Sovietų Sąjungai, Latvija tapo nepriklausoma. Tai pakeitė daugelio šalyje gyvenančių rusų pilietybės statusą.
Daugeliui rusų teko pereiti natūralizacijos procedūrą, o siekiant sėkmingai tai padaryti – reikia išlaikyti latvių kalbos testą. Kalba Latvijoje daugelį metų buvo opus klausimas, kadangi šalis siekia apsaugoti savo gimtąją kalbą.
