Viktorija Borodai net nebeprisimena, kada paskutinį kartą jautė tikrą džiaugsmą. Nuo karo su Rusija pradžios moteris gyvena neviltyje ir baimėje. Praeitą kovą ji pabėgo iš savo gimtojo miesto Kramatorsko.
Ieškodama prieglobsčio per keletą skirtingų miestų, moteris savo akimis matė, kaip Rusijos kariai sprogdina ir naikina jos gimtąjį miestą. Po išgyvenimų moteris šiomis dienomis sunkiai randa jėgų pakilti iš lovos.
Žiūrėdama žinias ar prisiminusi gyvenimą prieš karą ji nesulaiko ašarų.
„Jaučiu, kaip stipriai karas paveikė mano psichologinę sveikatą. Nežinau, kaip jaučiasi kiti, bet aš gerai tikrai nesijaučiu. Sunku psichologiškai. Per pastaruosius mėnesius svarsčiau pradėti lankytis pas psichiatrą ar gerti antidepresantus“, – „Kyiv Independent“ sakė V. Borodai.
V. Borodai kenčia ne vienintelė. Dėl Rusijos invazijos milijonams ukrainiečių teko palikti namus. Daugelis neteko mylimų žmonių ar tiesiogiai susidūrė su rusų kareivių smurtu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad net 22 procentai žmonių, kurie susidūrė su karu ar panašiais įvykiais per pastaruosius 10 metų, ateityje turės depresiją, nerimo sutrikimą, potrauminį streso sindromą, bipolinį sutrikimą ar net šizofreniją.
Ukrainos atveju, tokios būsenos gresia 9,6 milijono gyventojų.
Praeitų metų birželį, Ukrainos sveikatos ministras Viktoras Liaško tikino, kad ateityje psichologinės paramos prireiks 15 milijonų ukrainiečių, 4 milijonams gali prireikti gydymo medikamentais.
„Net tie, kurie atsilaikė per pirmuosius kelis karo mėnesius patirs dvasinį nuovargį, nes pripratimas prie ištisinio karo stovio neigiamai paveikia psichologinę sveikatą“, – sake V. Liaško.
Sveikatos ministras tikino, esą ekspertų, net pusei Ukrainos gyventojų gali prireikti psichologinės pagalbos.
„Kalbant konkrečiai, 1,8 milijonui karo personalo ir veteranų, 7 milijonams vyresnių žmonių ir maždaug 4 milijonams vaikų ir paauglių“, – kalbėjo V. Liaško.
Pirmoji Ukrainos dama Olena Zelenska sako, kad Ukrainos stiprybė ir nenugalimumas yra ne tik dėl žuvusių kariškių ar civilių, tačiau visos valstybės piliečių psichologinis laimėjimas.
„Daugelis ukrainiečių jau kenčia nuo nerimo sutrikimų. Tai ne vien kariškiai, tačiau ir civiliai, gyvenantys miestuose ir kaimeliuose, jiems pasireiškia potrauminis streso sindromas. Nuo vaikų, kurie matė, kaip žūva jų tėvai, iki suaugusiųjų, kurie matė, kaip Rusijos kareiviai išžudo jų šeimas. Nuo tų, kurie išgyveno smurtą okupacijos metu iki tų, kurie neteko rankų, kojų ir sveikatos“, – O. Zelenska rašė savo „Facebook“ paskyroje.
Stresas ir trauma
Sprogimai ir destrukcija, kurią pirmą kartą išvydo Ukrainiečiai pirmomis karo valandomis, kad ir fotografijų pavidalu, stipriai paveikė.
Psichiatrė Olha Iščiuk teigė, kad sulaukė itin daug skambučių iš savo pacientų 2022 metų vasario 24 dieną.
„Buvo labai daug panikos atakų ir įtampos“, – sakė O. Iščiuk.
Gydytojai teko suorganizuoti trumpas kritines sesijas, kad klientams suteiktų psichologinę pagalbą. Per 15 minučių trukmės konsultacijas, O. Iščiuk išmokė žmones tam tikrų būdų kovoti su stresu, pavyzdžiui kvėpavimo ar mankštos pratimų.
„Turėjau jiems padėti čia ir dabar“, – atsiminė moteris.
Kita psichiatrė, Sofija Vloch, tikino, kad daugelis žmonių, įskaitant ir ją pačią, jautė įtampą karo pradžioje, ypač dėl kilusios nežinios dėl ateities. Pasak ekspertės, tai yra normali reakcija.
„Tai buvo mūsų reakcija į nežinią…į įvykius, kurių negalėjome pakeisti“, – sake ji.
Ekspertai tikina, kad tęsiantis Rusijos terorui ir karo nusikaltimams, Ukrainos žmonėms darėsi vis sunkiau psichologine prasme.
Pasak apklausos, kurią publikavo Ukrainos sveikatos ministerija, virš 90 procentų respondent turėjo bent vieną potrauminio streso sutrikimo sindromą.
„Kuo labiau traumuojantys ir įtempti yra įvykiai, tuo labiau kyla nerimas“, –sakė S. Vloch.
O. Iščiuk pastebėjo, kad daugiau žmonių jaučia apatiją, neviltį, praranda norą gyventi. Ji taip pat sulaukia nemažai skundų, esą žmonėms tiesiog nebejaučia džiaugsmo, lygiai kaip ir V. Borodai.
Daugeliui susiformuoja didelis gėdos jausmas dėl to, ką darė ar patyrė karo metu.
„Deja, tačiau vis dažniau susiduriu su tais, kurie mąsto apie savižudybę ar užsiima saves žalojimu“, – liūdi O. Iščiuk.
Tarp daugelio problemų, išsivysto ir miego sutrikimai. Didelis kiekis ukrainiečių nebegali užmigti, arba priešingai, nenori keltis.
Julija Novik, 39 metų moteris iš Kijevo, itin mažai miega. Gulėdama lovoje ji tiesiog žiūri į lubas, stengiasi susitvardyti dėl kylančio nerimo dėl mylimų žmonių.
„Neturiu potraukio jokiai veiklai, nežinau, kas bus ateityje. Tokios mintys verda galvoje ištisai. Galiu tik kelioms valandoms užmigti paryčiais. Tai įvyksta, kai būnu pervargusi“, – išgyveno J. Novik.
Rusijos invazija sugriovė J. Novik įprastinį gyvenimą. Moteris neteko darbo ir turėjo bėgti iš Kijevo kartu su tėvais ir 10 metų sūnumi, gyvenimą teko pradėti svetimoje šalyje nuo nulio.
Moters miego sutrikimas, kuris kilo dėl streso, tapo pagrindiniu veiksniu sveikatos pablogėjime: kilo nuolatinė baimė ir kartais būna panikos atakos.
„Jaučiau, kad mano nervų sistema tiesiog nebegali visko pakelti“, – pasakojo J. Novik.
Ieškoti pagalbos
Normalu jausti nerimą per netikėtą grėsmę, pavyzdžiui priešo antskrydį. Tačiau jei žmogus kenčia nuo nerimo, apatijos, depresijos ar negeba susikaupti dviejų savaičių laikotarpyje, patariama kreiptis pagalbos.
„Turime daug nemokamų psichologinės pagalbos paslaugų, o iš patirties žinau, kad žmonės dabar tikrai pradėjo rūpintis savo psichologine sveikata“, – sakė S. Vloch.
Kijeve įsikūrusi „UA Mental Help“ organizacija siūlo nemokamą psichologinę paramą. Ji buvo įkurta netrukus po to, kai prasidėjo karas. Labdaros principu veikianti įstaiga tuomet socialiniuose tinkluose pradėjo platinti savipagalbos patarimus, tačiau dabar siūlo ir konsultacijas su terapeutais.
Įkūrėja Olha Yudina teigia, kad nuo karo pradžios sulaukė 4700 ukrainiečių kreipimosi, 2023 metais padėta virš 3000 žmonių.
„Matome, kad žmonėms reikia psichologinės paramos“, – sake O. Yudina.
Ieškoti psichologinės pagalbos Ukrainoje anksčiau nebuvo populiaru. 2017 metų atliktame tyrime „Pasaulio bankas“ parodė, kad Ukrainos visuomenės prasta psichologinė sveikata susijusi su skurdu, nedarbo lygiu, nesaugumo jausmu. Prie neigiamų veiksnių prisidėjo ir Rusijos karas Donbaso regione.
„Trūksta bendruomenės lygmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, o nespecializuotas personalas, pavyzdžiui, bendrosios praktikos gydytojai ir šeimos gydytojai, teikia ribotą psichikos sveikatos priežiūrą ir pagalbą“, – rašoma ataskaitoje.
O. Yudina pastebi, kad daugiau nei 50 procentų klientų pagalbos kreipėsi pirmą kartą gyvenime, o karo išgyvenimai paveikia visas amžiaus grupes: prieš kelias savaites paramos kreipėsi 90 metų senolis.
Pasak O. Yudinos, dažniausiai pastebimi perdėtos baimės, nerimo, depresijos simptomai.
„UA Mental Help“ stengiasi padėti klientams ir sumažinti stresą lygį tiek, kad žmogus galėtų funkcionuoti visuomenėje.
„Tai, kaip jaučiasi žmogus, atspindi, kaip jis supranta pasaulį“, – sake O. Yudina.
Daugelis verslų Ukrainoje irgi pradėjo rūpintis darbuotojų psichologine gerove.
Tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „MobiDev“ skyriai Ukrainoje nuo praeitų metų kovo mėnesio įsteigė program savo darbuotojams: siūlomos psichologų paskaitos, suteikiamos galimybės pailsėti, neprarandant darbo, pavyzdžiui pasiimti kūrybinių atostogų.
„Žmonių gerovė smarkiai priklauso nuo galimybės pailsėti, todėl primename jiems apie atostogas. Galima pasiimti laisvadienių ir sveikatai atstatyti, net jei žmogus serga ne fiziškai, bet psichologiškai“, – pasakojo kompanijos komandos vadovė Anastasija Chlopko.
Ukrainos pirmoji ponia O. Zelenska pradėjo kampaniją pavadinimu „Kaip jautiesi?“, ji skirta atkreipti dėmesį į psichologinės sveikatos svarbą, dalintis savipagalbos patarimais. Kampanijos internetiniame puslapyje galima rasti ir atitinkamų pagalbos linijų numerių.
Internete pateiktas žemėlapis, kuriame pažymėtos psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos. Pasak sveikatos ministro V. Liaško, nuo veiklos pradėjimo 2023 metų pradžioje, valstybės finansuojamos psichologinės pagalbos kreipėsi daugiau nei 17 000 ukrainiečių.
Nors profesionali pagalba dažniausiai yra labai svarbi, kai kurie žmonės gali pagelbėti sau patys.
S. Vloch teigia, kad būtina palaikyti kontaktą su mylimais žmonėmis, tai padeda daugeliu atvejų. Humoras irgi yra viena iš galimybių.
Meditacija, kvėpavimo technikos, paprasti fiziniai pratimai gali sumažinti stresą. Nereikėtų galvoti per daug apie ateitį, vietoje to geriau imtis kažko greitai įgyvendinamo, pavyzdžiui, paaukoti, pataria S. Vloch.
J. Novik teigia, kad pabėgus į užsienį ji pirmiausia suteikė sau laiko atsigauti. Tuomet ji pradėjo daugiau vaikščioti, leisti laiką su sūnumi. Greitai moteris jau galėjo klausytis muzikos ir užsiimti sportu. Prieš karą šios veiklos jai teikdavo džiaugsmo.
Moteris taip pat neseniai pradėjo lankytis į terapiją ir pagaliau gali užmigti naktimis.
„Nesitikėkite, kad staiga imsite ir pasveiksite. Suraskite kažką, kas nukreiptų jūsų dėmesį, pavyzdžiui tapymas ar mokymasis, ženkit mažus žingsnelius, kad vėl galėtumėte gyventi“, – patarė J. Novik.
Verta dėl to kovoti
Nepaisant daugelio kliūčių, kurias sukėlė Rusijos agresija, ekspertai tikina, kad ukrainiečiai prisitaikė prie karo sąlygų.
„Taip, yra daugiau sutrikimų, tačiau apskritai kalbant, jei pažvelgsite į ukrainiečius, jų psichologinė būsena yra labai lanksti. Manau, kad visi jau surado būdų, kaip palaikyti stabilumą“, – tikino S. Vloch.
Psichiatrė Anna Vasčiuk, kuri prižiūri psichologijos paslaugas „UA Mental Help“ teigė, kad apie 50 procentų žmonių, kurie patyrė trauma, gali augti kaip asmenybės.
„Šie išgyvenimai taip stipriai pakeičia mūsų funkcionavimą, pakeičia tai, kaip suprantame gyvenimą tiek, kad kartais pastebime kažką savo gyvenimuose ir tai pakeičiame į gerą“, – aiškino A. Vasčiuk.
Tačiau tam, kad būtų patirtas šis augimas, žmonėms būtina rūpintis savo psichologine sveikata.
Ekspertė pabrėžia, kad kuo greičiau žmonės supras, jog kokybiška pagalba ir parama daro įtaką jų savijautai, tuo greičiau prasidės asmenybės augimas.
„Mūsų valstybė irgi augs, nepaisant skausmingų išgyvenimų“, – užtikrino A. Vasčiuk.
Jei psichologinė sveikata bus nuneigiama, pokario Ukrainos visuomenėje gali padaugėti savižudybės, depresijos, elgesio sutrikimų, masinės agresijos atvejų, tikino O. Iščiuk. Ji taip pat spėja, kad kai baigsis karas ir bus išlaisvintos visos Ukrainos teritorijos, paaiškės daugiau karo nusikaltimų. Tuomet gali kilti nauja psichologinių problemų banga.
„Tačiau jei atidžiai planuosime ir pasiruošime, galima sušvelninti padarinius“, – sake O. Iščiuk.
Karo psichologas Anrijus Kozinčiukas sako, kad ukrainiečiai turi išmokti savimi pasirūpinti, nes dabar dėmesys skiriamas viskam, tik ne asmeninei savijautai.
„Mums trūksta suvokimo, kad reikia kovoti dėl savo psichologinės sveikatos. Jei prie to nedirbsime, būsime nelaimingi. Mes nusipelnome būti laimingi“, – pastebėjo A. Kozinčiukas.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
