Dieną anksčiau Azerbaidžanas pareiškė, kad prezidentas Ilhamas Alijevas nedalyvaus Europos viršūnių susitikime Ispanijoje, per kurį buvo suplanuotos derybos su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu, joms turėjo tarpininkauti Prancūzija, Vokietija ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.
Lyderiai tikėjosi surengti pirmąjį I. Alijevo susitikimą su N. Pašinianu po praėjusį mėnesį Azerbaidžano surengto žaibiško puolimo Kalnų Karabache, sukėlusio masinę ten gyvenusių etninių armėnų emigraciją.
„Azerbaidžanas pasirengęs netrukus surengti trišalius susitikimus Briuselyje Europos Sąjungos, Azerbaidžano ir Armėnijos formatu“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė prezidento padėjėjas Hikmetas Hajijevas. Pasak jo, Baku „remia trišalį Briuselio procesą ir regioninę taikos darbotvarkę Europos Sąjungos, Azerbaidžano ir Armėnijos formatu“, taip pat dvišales „taikos sutarties derybas“ su Jerevanu.
H. Hajijevas sakė, kad „nekorektiška pateikti“ I. Alijevo neatvykimą kaip „atsisakymą“ pradėti derybas su Armėnija. Jis teigė, kad neatvykti į susitikimą paskatino Prancūzijos politika Pietų Kaukazo atžvilgiu. Toks sprendimas iš dalies priimtas „dėl šališkų Prancūzijos veiksmų ir militarizacijos politikos, rimtai kenkiančios regioninei taikai ir stabilumui Pietų Kaukaze bei keliančios pavojų visai Europos Sąjungos politikai regione“.
Po Azerbaidžano puolimo Paryžius pažadėjo karinę paramą Jerevanui, bet išsamiau nepaaiškino, ką tai reiškia.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat neatvyko į viršūnių susitikimą, torpeduodamas pastangas spręsti naujausią Europos saugumo krizę.
