„Šnipinėjimo ir įtakos operacijų prieš kritinę infrastruktūrą grėsmė padidėjo“, – per spaudos konferenciją sakė Suomijos saugumo žvalgybos tarnybos („Supo“) direktorius Antti Pelttari.
Santykiai su Helsinkio kaimyne rytuose „labai pablogėjo“, kai Suomija balandį įstojo į NATO, Rusija „pasirengusi imtis priemonių prieš Suomiją“, sakoma „Supo“ metinėje saugumo apžvalgoje.
Šiuo metu ši Šiaurės šalis tiria nuotėkį, dėl kurio sekmadienį buvo uždarytas Estiją į Suomiją jungiantis gamtinių dujų dujotiekis „Balticconnector“. Pasak pareigūnų, nuotėkį greičiausiai sukėlė „išoriniai“ veiksmai. Paklaustas apie galimą Rusijos dalyvavimą, A. Pelttari atsisakė spėlioti, bet pridūrė, kad „valstybės dalyvavimas negali būti atmestas“. Suomijos vyriausybė perspėjo neskubėti su išvadomis, kol nėra surinkta visa informacija.
Suomija turi 1340 kilometrų ilgio sieną su Rusija. Jos narystė NATO padvigubino JAV vadovaujamo Aljanso sieną su šia šalimi.
Žinia apie dujotiekio pažeidimą praėjus metams po sprogimų Baltijos jūroje, dėl kurių gamtinės dujos iš Rusijos nebetiekiamos į Vakarų Europą dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kelia daug klausimų.
Nepaisant „Balticconnector“ sustabdymo, operatorė „Gasgrid“ teigė, kad Suomijos dujų sistema yra stabili, o dujų tiekimas užtikrinamas importuojant suskystintas gamtines dujas. Trečiadienį „Gasgrid“ sakė, kad dujotiekio remontas užtruks mažiausiai penkis mėnesius.
„Supo“ teigimu, operacijos siekiant sužlugdyti Suomijos infrastruktūrą artimiausioje ateityje „nėra tikėtinos“. Rusijos operacijų tikslas daugiausia yra atgrasymas, o energetikos sektorius šiuo požiūriu yra vienas tokio tikslo pavyzdžių.
Suomijos valdžios institucijos paragino už ypatingos svarbos infrastruktūrą atsakingas organizacijas ir įmones padidinti savo pasirengimo lygį. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pažadėjo ryžtingą karinio Aljanso atsaką, jei paaiškės, kad dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimas buvo „tyčinė ataka“. Ir Suomija, ir Estija yra NATO narės.
