Nacionalinė rinkimų komisija paskelbė rezultatus, kurie rodo, kad ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio PiS gavo 35,38 proc. balsų, opozicinė buvusio premjero Donaldo Tusko liberali „Pilietinė koalicija“ (KO) – 30,7 proc., „Trečiasis kelias“ – 14,4 proc., „Naujoji kairė“ – 8,61 proc., o „Konfederacija“. – 7,16 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo rekordinis – 74,38 proc.
Tai reiškia, kad „Teisė ir teisingumas“ užims 194 vietas parlamente, „Pilietinė koalicija“ – 157, „Trečiasis kelias“ – 65, „Naujoji kairė“ – 26, o „Konfederacija“ – 18.
Opozicija taip pat sustiprino savo kontrolę mažiau įtakinguose aukštuosiuose rūmuose – Senate gavo 66 vietas, o PiS – 34.
Kitą žingsnį žengs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris turi paskirti kandidatą į ministrus pirmininkus. Įprasta, kad Lenkijos prezidentas išsirenka vienos didžiausios partijos lyderį, šiuo atveju tai „Teisė ir teisingumas“, ir jam suteikia pirmąjį šansą suformuoti naują vyriausybę bei parlamente užsitikrinti balsavimą dėl pasitikėjimo.
Nors PiS gavo daugiausiai balsų, tačiau D. Tusko politinei jėgai bus lengviau sudaryti vyriausybę, turinčią daugumą 460 narių parlamente, nes ji eitų į koaliciją su krikščionių konservatorių partija „Trečiasis kelias“ ir kairiųjų partija „Naujoji kairė“.
M. Morawieckis taip pat galėtų siekti sudaryti koaliciją, tačiau vienintelė reali jo partnerė yra kraštutinių dešiniųjų „Konfederacijos“ partija, kurios gauto nedidelio vietų skaičiaus nepakaktų valdančiajai daugumai sudaryti.
Jeigu prezidentas A. Duda leis „Teisei ir teisingumui“ pabandyti suformuoti naują vyriausybę ir to padaryti nepavyks, tada parlamentas turės antrą šansą suformuoti vyriausybę. A. Duda taip pat gali atsisakyti prašyti „Teisės ir teisingumo“ formuoti naują vyriausybę argumentuodamas parlamento matematika.
Jeigu žlugs ir antrasis parlamento bandymas, tada Lenkijos prezidentas pasirinks kitą kandidatą į ministro pirmininko postą. Jeigu ir tai nesuveiks, bus skelbiami nauji rinkimai. Lenkija gali be veikiančios vyriausybės pasilikti mažiausiai lapkritį bei gruodį.
Referendumas neįvyko
Lenkijos naujienų agentūra PAP, remdamasi rinkimų komisijos duomenimis, pranešė, kad referendumas neįvyko. Referendume balsavo tik 40,91 proc. rinkėjų, o tam, kad referendumas būtų laikomas galiojančiu, reikia daugiau nei 50 proc. jų balsų.
Referendume rinkėjų buvo klausiama apie pritarimą ES migrantų perkėlimo planui, valstybinių įmonių privatizavimui, tvoros pasienyje su Baltarusija išardymui ir pensinio amžiaus ilginimui.
Nebėra vokiečių mažumos
Pirmą kartą per 33 metus Lenkijos parlamente neliko vokiečių mažumos, pranešė PAP. Pirmadienio vakarą rinkimų komisija paskelbė rinkimų į Seimą ir Senatą rezultatus pietvakarinėje Opolės vaivadijoje, kur nuo 1990 metų vokiečių mažuma sėkmingai kėlė savo kandidatus savivaldos ir parlamento rinkimuose.
„Vokiečių mažumos rinkimų komiteto narius nustebino ir nuliūdino informacija, kad nė vienas iš kandidatų, buvusių mažumų sąraše Nr. 11, nebuvo išrinktas nei į Seimą, nei į Senatą“, – rašoma Opolės vokiečių visuomeninės kultūrinės draugijos pranešime spaudai.
„Tai neabejotinai didelė netektis visai vokiečių mažumos bendruomenei“, – sakoma draugijos pranešime.
