Antisemitizmo tyrimų ir informacijos departamentas (RIAS) iki spalio 18 dienos užfiksavo 70 antisemitizmo atvejų. Tai tris kartus daugiau patvirtintų incidentų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai buvo užfiksuoti 25 atvejai.
Pasak Vokietijos antisemitizmą tiriančios institucijos, užfiksuotas vienas kraštutinio smurto atvejis, trys išpuoliai ir grasinimai, taip pat devyni tikslinės žalos turtui atvejai. Trečiadienio bandymas padegti žydų bendruomenės centrą ir sinagogą Berlyno Brunnenstrasse gatvėje yra vienas iš jų.
Institucija pranešė apie 12 incidentų, kai gyvenamųjų pastatų durys ar įėjimai buvo išteplioti Dovydo žvaigždėmis. „Tai primena nacionalsocialistų praktiką, kai žydų parduotuves žymėdavo Dovydo žvaigžde“, – teigė RIAS.
Kaip ir Vokietijos kancleris bei prezidentas, antisemitizmo komisaras Feliksas Kleinas pasmerkė pastaruoju metu šalyje padažnėjusį smurtą prieš žydus ir perspėjo, kad tai gali grąžinti šalį į „baisiausius laikus“. Organizatoriai apskaičiavo, kad sekmadienio proteste prieš antisemitizmą dalyvavo daugiau kaip 20 000 žmonių, o policijos duomenimis, jų buvo 10 000.
Interviu laikraščiui „The Guardian“ F. Kleinas teigė, kad jam taip pat kelia nerimą pagrindinių teisių pažeidimas, nes pareigūnai siekia užkardyti paramos palestiniečių tautai reiškimą.
Šios pastabos įsilieja į diskusijas, kurios vyksta visoje Europoje, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur gyvena didžiausios ES žydų ir musulmonų bendruomenės. Pareigūnai šiose šalyse stengiasi suvaldyti Izraelio ir „Hamas“ karo sukeltą įtampą.
2018 m. pirmuoju Vokietijos federaliniu komisaru, kuriam pavesta kovoti su antisemitizmu, tapęs F. Kleinas sakė, kad daugelis šalyje nerimauja, jog padėtis toliau blogės.
„Žmones šokiruoti išgirdę naujienas, kad namai, kuriuose gyvena žydai, yra žymimi Dovydo žvaigžde, – sakė jis. – Nes tai, be abejo, kelia nerimą ir sugrąžina mus į baisiausius laikus, kuriuos išgyvenome šioje šalyje.“
F. Kleinas teigė, kad antisemitizmo atvejų padidėjimas jo nenustebino. „Istorija parodė, kad bet kokios krizės metu antisemitizmas sprogsta“, – sakė jis. Kaip pavyzdį jis nurodė Covid-19 krizę.
„Buvo aišku, kad reikės atpirkimo ožio, o tada Europoje ar net visame pasaulyje labiausiai paplitusi ar tradicinė forma yra sąmokslo teorijos ir antisemitiniai vadinamieji paaiškinimai“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, šias teorijas ir melagingus paaiškinimus sustiprino socialiniai tinklai, o paskui juos perėmė ir panaudojo kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip „Alternative für Deutschland“.
Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai sukėlė musulmonų ir arabų susirūpinimą dėl didėjančios islamofobijos.
„Bendras įtarinėjimas, kad visi musulmonai yra antisemitai, visai nepadeda, – sakė F. Kleinas. – Gaila, kad visas šias bėdas sukelia labai maža „Hamas“ šalininkų ir Izraelio nekenčiančių žmonių grupė. Ne visi musulmonai Vokietijoje turėtų būti dėl to laikomi įkaitais.“
Vokietijos policija, reaguodama į išaugusį antisemitizmą, iš anksto uždraudė daugumą mitingų, kuriuose reiškiamas solidarumas su palestiniečių tauta. Praėjusią savaitę Berlyno švietimo institucijos žengė dar toliau ir nurodė mokykloms, kad jos gali uždrausti mokiniams nešioti Palestinos vėliavą, kufijos šaliką ir lipdukus su užrašu „Laisva Palestina“.
F. Kleinas pabrėžė, kad jis yra vienas iš tų, kuriems kelia nerimą tai, kad ribojamos taikių protestuotojų laisvės. „Tai kelia nerimą ir man, – sakė jis. – Nes, žinoma, demonstracijos yra pagrindinė teisė.“
Pasak pareigūno, debatai šalyje „labai, labai karšti, labai emocingi“. „Ir, žinoma, čia (Vokietijoje), skirtingai nei kitose šalyse, turime tokią istorinę situaciją“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo laikytis „nulinės tolerancijos“ požiūrio į antisemitizmą. Ypač pastarosiomis dienomis, kai į sinagogą Berlyno centre užpuolikai metė du Molotovo kokteilius, o ant kelių pastatų, kuriuose Berlyne gyvena žydai, fasadų buvo rasta nupaišyta Dovydo žvaigždė.
„Mūsų istorija ir atsakomybė už Holokaustą verčia mus kiekvieną akimirką pasisakyti už Izraelio egzistavimą ir saugumą“, – sakė O. Scholzas.
Pastarosiomis dienomis teisių gynėjai perspėjo, kad visame žemyne slopinami palestiniečius palaikantys balsai.
„Daugelyje Europos šalių valdžios institucijos neteisėtai riboja teisę protestuoti, – teigė „Amnesty International“ atstovė Esther Major. – Taikomos įvairios priemonės – nuo priemonių, nukreiptų prieš tam tikras skanduotes, palestiniečių vėliavas ir ženklus, iki žiauraus policijos elgesio su protestuotojais ir jų suėmimo.“
Kiti protestuotojai pasisakė, kad yra turi rinktis tarp susirūpinimo dėl blogėjančios humanitarinės padėties Gazoje ir rizikos dėl savo darbo ar imigracijos statuso.
„Esame išsigandę, nerimaujame, kad būsime apkaltinti terorizmo pateisinimu, nors tiesiog norime paremti humanitarinį tikslą“, – „Reuters“ sakė dvidešimtmetė mergina, prisijungusi prie kitų protestuotojų, dalyvavusių uždraustoje demonstracijoje Paryžiuje anksčiau šį mėnesį.
Praėjusią savaitę Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas panaikino visuotinį draudimą rengti propalestinietiškus mitingus, teigdamas, kad dėl leidimo turėtų būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
Teismo sprendimas atvėrė kelią pirmajam policijos patvirtintam sekmadienį vykusiam mitingui Paryžiuje, kai maždaug 15 000 žmonių išėjo į gatves reikalauti, kad Izraelis nutrauktų smūgius Gazos ruože. Mitingas įvyko kitą dieną po to, kai panašios eitynės Londone pritraukė maždaug 100 000 žmonių. Valdžios institucijos abi eitynes apibūdino kaip iš esmės taikias. JK policija pranešė, kad Londone buvo suimta 10 žmonių.
Šeštadienį Vokietijos vakariniame mieste Diuseldorfe vykusioje taikioje demonstracijoje už Palestiną dalyvavo apie 7 000 žmonių, tačiau policija Berlyne uždraudė panašią sekmadienį planuotą demonstraciją.
