Teismas nusprendė, kad jo veiksmai neprilygsta šnipinėjimui. „Svarbiausias klausimas šioje byloje, ar kaltinamojo veikla gali būti šnipinėjimas“, – sakoma teisėjo Jakobo Hedenmo pranešime ir priduriama, kad prokuroras „nepajėgė įrodyti“, kad toks buvo jo ketinimas. Prokurorai siekė rusui penkerių metų laisvės atėmimo bausmės.
Nuo 1990 m. Švedijoje gyvenantis 60 metų Sergejus Skvorcovas, vadovaujantis importo ir eksporto įmonėms, buvo suimtas 2022 m. lapkritį per auštant surengtą įspūdingą reidą į jo namus Stokholme ir apkaltintas dešimtmetį iki suėmimo vykdęs „neteisėtą žvalgybos veiklą“ prieš Švediją ir JAV. Jis buvo sulaikytas beveik metus iki spalio 9 d., kai teismo procesui pasibaigus Stokholmo apygardos teismas nurodė jį paleisti, pareiškęs, kad „nebėra pagrindo laikyti kaltinamąjį suimtą“.
Prokurorai tvirtino, kad S. Skvorcovas buvo „pirkimų agentas“ didžiulėje Rusijos organizacijoje ir padėjo Maskvai įgyti technologijas apeinant sankcijas. Pasak Švedijos žiniasklaidos cituojamų ekspertų, įranga daugiausia buvo elektroniniai prietaisai, kurie gali būti naudojami branduolinių ginklų tyrimams.
„Jis yra Rusijos karinio komplekso ir jo žvalgybos padalinio GRU pirkimų agentas“, – rugsėjo pabaigoje pateikdamas paskutinius argumentus Stokholmo apygardos teisme sakė prokuroras Henrikas Olinas. „Rusijai reikia elektroninių technologijų. Rusija turi viešųjų pirkimų sistemą, o šią sistemą valdo žvalgybos tarnybos (...) S. Skvorcovas ir dvi jo įmonės yra šios sistemos dalis“, – sakė H. Olinas. Jo teigimu, S. Skvorcovo veiksmai kelia „rimtą grėsmę“ JAV ir Švedijos nacionaliniam saugumui.
Saugumo sumetimais teismas daugiausia vyko už uždarų durų. H. Olinas sakė naujienų agentūrai AFP, kad padariniai siekia kur kas toliau. „Tereikia pažvelgti į mūšio lauką Ukrainoje, kad pamatytum, jog Rusijos karinės pramonės kompleksui tikrai to reikia“, – sakė jis.
S. Skvorcovas tvirtina, kad yra teisėtas verslininkas, siekęs gauti Švedijos leidimus savo eksportui. Tačiau, pasak H. Olino, leidimai buvo skirti pridengti pirkimus „teisėtumo šydu“, S. Skvorcovas naudojo suklastotus verslo partnerių vardus, nutylėjo informaciją apie eksportuojamus produktus ir pateikė melagingą informaciją apie jų galutinius vartotojus.
Anksčiau H. Olinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad elektroniniai prietaisai daugiausia buvo iš Jungtinių Valstijų. Jis sakė, kad JAV valdžia 2016 m. Niujorke patraukė baudžiamojon atsakomybėn žmones dėl Rusijos karinio komplekso aprūpinimo elektroniniais prietaisais ir mano, kad S. Skvorcovas iš jų perėmė šį vaidmenį.
JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnas liudijo Stokholme vykusiame teisme už uždarų durų kartu su Švedijos žvalgybos pareigūnais.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas liepą pareiškė, kad Skandinavijos šalis yra „rimčiausioje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų saugumo padėtyje ir susiduria su lygiagrečiomis grėsmėmis iš valstybių ir į valstybę panašių veikėjų“. Antradienį jis paminėjo Rusiją kaip vieną tokių grėsmių ir sakė, kad Maskvai „nepatinka“ Švedijos siekis įstoti į NATO bei tai, kad Rusijai puolant Ukrainą Stokholmas remia Kijevą.
