Tą šabo dieną „Hamas“ smogikai kirto Izraelio sieną ir namuose, gatvėse ir muzikos festivalyje išžudė 1 400 žmonių, pagrinde civilių.
Po daugiausiai aukų Izraelio istorijoje pareikalavusio išpuolio Izraelis paskelbė karą „Hamas“, ėmė įnirtingai bombarduoti Gazą, o vėliau į ją pasiuntė sausumos karius, kad sunaikintų islamistų judėjimą. „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, teritorijoje jau žuvo daugiau nei 10 000 žmonių, dauguma jų – civiliai.
„Spalio 7 d. įvyko lūžis“ ir Vokietijoje, po Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjus bemaž 80 metų, suvešėjo antisemitizmas, kalbėjo L. Salomonas. „Beveik neliko nieko švento.“
Neapykanta viešai demonstruojama įvairiais būdais: minint „Hamas“ antpuolį, gausiai arabų apgyvendintame Berlyno rajone žarstomi saldainiai, demonstracijų metu skanduojami tokie šūkiai, kaip „nuo upės ligi jūros, Palestina bus laisva“ – pastarasis lozungas kartais suprantamas kaip raginimas sunaikinti Izraelį.
Vokiečius sukrėtė ir tokie Eseno mieste šalies vakaruose visai neseniai įvykusiame proteste nuskambėję islamistų šūkiai, kaip „išeitis – kalifatas“.
„To dar nesu regėjęs“, – sakė L. Salomonas.
„Gyvena baimėje“
Antisemitizmas galvą kelia visame žemyne, o Europos Komisija perspėja, kad „Europos žydai šiandien vėl gyvena baimėje“.
Už daugiau nei šešis milijonus per holokaustą pražudytų žydų ligi šiol atgailaujančioje Vokietijoje ši tendencija kelia dar didesnį nerimą.
Vokietijoje pagal įstatymus draudžiama neigti holokaustą. Be to, šalis yra pabrėžusi besąlygiškai pripažįstanti Izraelio egzistavimą.
Vyriausybės komisaras antisemitizmo klausimais Felixas Kleinas antradienį pasakė, kad Vokietija, atgailaudama dėl praeityje vykdyto genocido, ilgą laiką manė esanti „pasaulio čempione“ ir dėl to prarado budrumą.
„Buvo plačiai manoma, kad esame atsparūs antisemitizmui“, – kalbėjo jis, atkreipdamas dėmesį, kad šiuo metu stebima tendencija susiformavo tiek tarp kraštutinių kairiųjų, tiek tarp kraštutinių dešiniųjų.
Federalinės policijos teigimu, ligi šiol praneša apie maždaug 2 000 su Izraelio ir „Hamas“ konfliktu susijusių atvejų. Valdžia sustiprino žydų institucijų apsaugą.
Tačiau tai nesustabdė dviejų vyrų, Berlyne esančią sinagogą apmėčiusių Molotovo kokteiliais. Per išpuolį niekas nenukentėjo, tačiau daugelį sostinėje gyvenančių žydų šis įvykis smarkiai išgąsdino.
Vicekancleris Robertas Habeckas socialiniuose tinkluose karštai pakvietė kovoti su antisemitizmu, pirmoje eilėje kreipdamasis į kraštutinių kairiųjų pažiūrų politinius judėjimus ir tam tikras musulmonų grupes.
Pastarųjų dienų įvykių kontekste dar ryškiau nušvinta ketvirtadienį įvyksianti ceremonija, per kurią bus minimos lapkričio 9–10 d. nacių įvykdyto žydų pogromo – Krištolinės nakties 85 metinės.
Minėjimui vadovaus kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, joje dalyvaus ir Centrinės Vokietijos žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris.
Skiepijamos pažiūros
L. Salomonas iš Rusijos emigravo 1991 m., jo žodžiais tariant, sprukdamas nuo valstybės remiamo antisemitizmo.
1997 m. jis pradėjo rinkti įrašus apie Berlyne fiksuojamus antisemitinius veiksmus, o 2008 m. įkūrė asociaciją, kuri jo tyrimus aprašo, analizuoja ir viešina.
Jo teigimu, ekscesai dažniausiai stebimi demonstracijose, kuriose dalyvauja dešinieji ir kairieji ekstremistai, taip pat Palestiną palaikantys asmenys.
Tačiau L. Salomonas pasakojo, kad po spalio 7 d. Palestiną palaikantys mitingai tapo itin įnirtingi.
Berlyne buvo deginamos barikados, nuo protestuojančiųjų paleistų akmenų ir butelių nukentėjo policijos pareigūnai.
Kaip sakė L. Salomonas, jam ypač didelį nerimą kelia tai, kad tarp protestuojančiųjų yra daug jaunimo ir moksleivių.
Jis prisimena 2004 m. girdėjęs grupelę vaikų skanduojant „Peiliu durt, peilį traukt, jis raudonas – žydas lavonas“ ir pridūrė: „Šiandien tie vaikai jau yra suaugę“.
Šiandienos vaikams „toliau skiepijamos pažiūros“, – kalbėjo jis.
Šeštadienį jis atvyko į Berlyno centre surengtą mitingą Palestinai palaikyti, dėvėdamas neperšaunamą liemenę ir su savimi nešdamasis šalmą.
Jis sakė, kad keletą kartų jau buvo užpultas darbo metu, o dialogas, kurį jis mėgina užmegzti su protestuotojais, kartais pakrypsta ne ta linkme.
Šį kartą maršas iš esmės praėjo ramiai, didžiąją dalį protestuotojų sudarė šeimos.
L. Salomonas kalbėjo, kad protestuoti prieš humanitarinę katastrofą, kurią patiria Gazoje gyvenantys palestiniečiai, yra visiškai teisinga.
„Tačiau tikėjausi pamatyti plakatą ar ženklą, kuriame būtų smerkiama „Hamas““, – sakė jis.
Kol kas, jo žodžiais tariant, jis dar nė vieno tokio nėra matęs.
