Laikraštis „The New York Times“ kalbėjosi su Charkovo srities Topolskojės, Mažosios Kamyševachos ir Suligovkos kaimų gyventojais. Šios gyvenamosios vietovės buvo sugriautos dėl nesiliaujančio Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymo ir oro antskrydžių.
Po deokupacijos čia grįžusios šeimos neturi tokių pagrindinių patogumų kaip elektra, dujos ir vandentiekis. Todėl žmonės ruošiasi užsitęsusiems šaltiems orams rinkdamiesi būtiniausias atsargas: maistą, vandenį ir malkas.
Vienas iš keturių Suligovkos gyventojų, Viktoras Kaliberda, buvo priverstas vykti į kaimyninę Bražkovką pasiimti malkų. Vyras neturi automobilio, todėl tikėjosi kaimynų pagalbos.
Malkos yra būtinos norint išgyventi žiemą, tačiau miškuose vis dar yra minų, todėl gyvybiškai svarbių medžiagų rinkimas gali būti mirtinai pavojingas.
Suligovkoje vyras turi draugą vardu Jevgenijus, kuris gyvena netoliese. Kad užsidirbtų pinigų, jiedu parduoda metalo laužą, kuris dabar yra jų kaime. Kad prastumtų laiką, jie geria.
Žurnalistai taip pat papasakojo 58 metų Mažosios Kamyševachos kaimo gyventojo Aleksandro Kokovičiaus istoriją. Kartu su žmona Galina Ievleva praėjusią žiemą jie išgyveno padedami generatoriaus, tačiau jis sugedo. Taigi poros diena baigiasi su saulėlydžiu, kuris dabar ateina anksčiau.
„Šių gyventojų laukia sudėtinga išteklių valdymo, atkaklumo ir tikėjimo dėlionė, kuri padės jiems išgyventi ateinančias dienas ir šaltas naktis. Kol kas jie yra vieni. Atrodo, kad viską reikia remontuoti. Žemę po elektros linijomis reikia išvalyti nuo minų, dujotiekius reikia remontuoti“, – paaiškina straipsnio autoriai.
Tai jau ne pirmas kartas, kai šie kaimai buvo sugriauti. Iš tikrųjų jie buvo atskirti Antrojo pasaulinio karo metais, kai per juos ėjo vokiečių ir sovietų kariuomenių fronto linija. Praėjusių metų istorijos tapo išgyvenimo pamokomis dabarties įvykių liudininkams.
Tačiau šaltis – ne vienintelė karo nuniokotų Charkovo srities kaimų gyventojų problema – gyvenamas vietoves užplūdo pelės. Tokio graužikų skaičiaus ten nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pastebi žurnalistai.
„Žmonės čia gyvena jau 80 metų ir niekada nėra matę tiek pelių“, – sakė vienas Topolskojės kaimo gyventojas.
Vyresniems kaimų gyventojams daugelį darbų atlikti reikia grįžusių ar per Rusijos okupaciją pasilikusių jaunesnių gyventojų pagalbos.
Kaimynai padeda vieni kitiems ruošti maisto atsargas, malkas, ganyti gyvulius; jie keičiasi taktika, kaip kovoti su pelių antplūdžiu.
„Šioje gatvėje okupaciją išgyvenome kaip viena didelė šeima“, – sakė 66 metų Liuba Nilabovič, viena iš nedaugelio Topolskojės kaime gyvenančių žmonių.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
