E. Macronas priėmė V. Orbaną Eliziejaus rūmuose, kur buvo surengta darbo vakarienė, skirta aptarti, anot prancūzų prezidento biuro, „keletą temų“, įtrauktų į kitą savaitę vyksiančio ES susitikimo darbotvarkę, įskaitant „įvairius Europos paramos Ukrainai aspektus“.
ES kitos savaitės susitikime nori susitarti dėl naujos finansinės paramos ir galimybės pradėti su Kijevu derybas dėl stojimo į bloką, tačiau baiminasi, kad V. Orbanas gali stoti skersai kelio.
Minėta vakarienė žymi retą progą, kuomet kuris nors Vakarų Europos lyderis priima Vengrijos vadovą, kuris išlaikė glaudesnius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nei bet kuris kitas ES lyderis, net ir po Maskvos invazijos į Ukrainą. Tačiau ji buvo surengta didėjant susirūpinimui, kad ES viršūnių susitikime gruodžio 14–15 dienomis V. Orbanas gali užblokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos.
Pirmadienį V. Orbanas laiške, nusiųstame Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Charles'iui Micheliui, pareikalavo atidėti svarbius sprendimus dėl Ukrainos, įskaitant papildomą finansinę paramą ir galimybę pradėti derybas dėl stojimo į ES.
„Vienybės labui“
Praėjusį mėnesį Europos Komisija (EK) rekomendavo pradėti su Ukraina ir Moldova stojimo derybas. EK taip pat siūlo Kijevui 50 mlrd. eurų finansavimą.
Tačiau V. Orbanas savo ruožtu siūlo pašalinti šiuos klausimus iš Briuselyje vyksiančio susitikimo darbotvarkės, nes „akivaizdi sutarimo stoka neišvengiamai lems nesėkmę“. V. Orbanas yra perspėjęs, kad ES lyderiai „negalės priimti svarbių sprendimų, jei nebus rastas sutarimas dėl mūsų ateities strategijos Ukrainos atžvilgiu“.
Pasak jo, „vienybės labui“ ES turėtų pašalinti Ukrainą iš susitikimo darbotvarkės.
Kadangi daugumai ES sprendimų reikalingas vienbalsis pritarimas, Vengrija potencialiai gali vetuoti abu siūlymus.
Supykdydamas savo kolegas ES lyderius, spalį Kinijoje V. Orbanas asmeniškai susitiko su V. Putinu.
Kritikai kaltina V. Orbaną, kad šis bando šantažuoti Briuselį, siekdamas gauti prieigą prie milijardinio ES finansavimo.
EK nesuteikia Vengrijai prieigos prie beveik 22 mlrd. eurų dėl nuogąstavimų, susijusių su korupcija ir įtariamų demokratinių normų pažeidimų.
Lapkritį Briuselis pareiškė, kad galėtų suteikti prieigą prie 10 mlrd. eurų, ir nurodė, jog Vengrija pagerino teismų nepriklausomumą.
V. Orbanas tik nenoriai pritarė ankstesniems ES sprendimams dėl paramos nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai ir siekė sušvelninti sankcijas Maskvai.
