Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Trečiadienį paskelbtas kompromisas numato daugybę esamų taisyklių papildymų ir sugriežtinimų, kad būtų sumažinta nelegali migracija į ES.
Reformos buvo intensyviai derinamos nuo 2015 m., kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius. Nors šalys, kuriose valdo dešiniųjų vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrija, tvirtai pasisakė už taisyklių sugriežtinimą, pagalbos organizacijos ir Europos kairieji reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pablogėjimo.
Reforma „garantuos, kad Europos atsakas į šį iššūkį būtų veiksmingas“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Tai reiškia, kad europiečiai, o ne kontrabandininkai, spręs, kas gali atvykti į ES ir likti“, – pridūrė ji.
Pavyzdžiui, reforma numato daug griežčiau elgtis su žmonėmis iš tų šalių, kurios laikomos gana saugiomis. Kol bus laukiama teisinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo, pabėgėliai turės gyventi priėmimo centruose pagal griežtas taisykles. Pagal naująją sistemą, pavadintą solidarumo mechanizmu, jei šalis nenori priimti pabėgėlių, ji turės suteikti paramą kitokia forma, pavyzdžiui, finansinę kompensaciją.
Europos liaudies partija, sudaryta iš konservatorių grupių, gyrė „istorinį susitarimą“, bet kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento nariai puolė jį kritikuoti. „Ši nauja sistema lems, kad prie savo sienų turėsime kalinių stovyklas“, – sakė Europos Parlamento žaliųjų frakcijos narys iš Vokietijos Damianas Boeselageris.
Susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas per plenarinę sesiją ir ES valstybės narės, nors tai dažniausiai tik formalumas.
