Švedija ir Suomija pernai atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą grindė Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Jų prašymus greitai patvirtino visos Aljanso narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Ankara ir Budapeštas galiausiai nusileido ir šiemet į NATO gretas priėmė Suomiją.
Turkijos parlamento Užsienio reikalų komisijai praėjusį mėnesį nepavyko susitarti dėl teksto, dėl kurio balsuotų visas parlamentas. Komisija antradienio popietę vėl susitiks, naujienų agentūrai AFP sakė vienas opozicijos narys.
17 mėnesių Švedijos stojimą blokavęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas spalio pabaigoje galiausiai atlėgo ir pareiškė, kad dėl šio klausimo turi spręsti parlamentas.
R. T. Erdoganas susiejo Švedijos narystę su JAV Kongreso sutikimu parduoti Turkijai naikintuvų F-16.
JAV vyriausybė neprieštarauja pardavimui, tačiau įstatymų leidėjai blokuoja šį sandorį dėl nuogąstavimų, susijusių su įtariamais Turkijos žmogaus teisių pažeidimais ir įtampos su Graikija.
Turkija ir Vengrija yra paskutinės NATO narės, blokuojančios Stokholmo stojimą.
R. T. Erdoganas liepą atsisakė savo veto po kelis mėnesius daryto spaudimo Švedijos pareigūnams, kuriuos jis kaltino suteikus prieglobstį turkų ir kurdų „teroristams“.
