Anot leidinio, nesutarimus lėmė kelios priežastys. Pavyzdžiui, Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas aktyviai pasisako už naują mobilizacijos bangą ir visuomenės pasitikėjimo lygiu lenkia prezidentą, o tai tik apsunkina jų santykius.
V.Zalužnas taip pat kaltina vyriausybę, kad ši neleidžia normaliai sukomplektuoti kariuomenės. Jų konfrontacija paaiškina „neryžtingumą“ pasirenkant karinę strategiją, kuri labai nepatinka Vakarams.
V.Zelenskis bandė nušalinti generolą V.Zalužną nuo pareigų, tačiau jam nepavyko. Visa tai – jų tarpusavio konflikto, kuris tik aštrėja, rezultatas, praneša „Bloomberg“.
Prezidentas galėtų paprasčiausiai atleisti vyriausiąjį vadą, tačiau tai neabejotinai pakenktų tiek karių, tiek civilių moralės požiūriu“, pažymima leidinyje. Pabrėžiama, kad V.Zalužnas turi autoritetą ir tarp karių, ir tarp civilių, jis bendrauja su pavaldiniais kaip lygus su lygiais ir yra įsitraukęs į darbą, o ne kuria savo „viešąjį profilį“.
„Jei V.Zalužnas bus atleistas, gali kilti riaušės“, – leidiniui tikino vienas iš pakalbintų karių.
Anot leidinio, didžiausią įtaką V.Zelenskio ir V.Zalužno santykių pablogėjimui turėjo nepavykęs kontrpuolimas, nes ši nesėkmė tapo diskusijų priežastimi ne tik šalies viduje, bet ir Vakaruose.
Partneriai, kurie „aprūpino V.Zalužno kariuomenę milijardinės vertės karine įranga“, buvo labai nepatenkinti operacijos rezultatais. Apskritai, JAV norėjo, kad visi veiksmai būtų sutelkti „viename rajone“, o Ukrainos vadovybė padalytų savo pajėgas tarp rytinio ir pietinio fronto.
Įtampa tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno ypač išryškėjo lapkričio mėnesį, kai generolas davė interviu žurnalui „The Economist“, kuriame pareiškė, kad „kovos pasiekė aklavietę“. V.Zelenskis, žinoma, griežtai pasmerkė vyriausiojo vado pastabas ir pareiškė, kad šalis „vis dar gali pasiekti lūžį“.
Apskritai V.Zelenskis jaučia aiškią V.Zalužnio grėsmę. Karinių veiksmų kritiką jis vertina kaip „grėsmę jo vadovavimui“. Be to, nereikėtų pamiršti, kad visuomenės pasitikėjimas prezidentu mažėja: gruodžio mėn. apklausos duomenimis, V.Zelenskiu pasitiki 62 proc., o V.Zalužno reitingas išlieka aukštas – 88 proc.
Be to, generolo raginimai sukelti naują mobilizacijos bangą tik įpila alyvos į ugnį. CNN paskelbė straipsnį, kuriame V.Zalužnas teigė, kad vyriausybė stabdo gynybos pramonę dėl „biurokratijos ir vėlavimo įdarbinant naujus karius“.
Taigi dabar V.Zelenskis susiduria su tikra dilema. Jis turi priimti teisingą sprendimą – jį stebi visa šalis.
Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad V.Zelenskis bandė nušalinti V.Zalužną nuo pareigų, bet žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas ir sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis jam pasipriešino.
Europos užsienio santykių tarybos karinis analitikas Gustavas Gresselis mano, kad V.Zelenskis norėjo, jog naujuoju vyriausiuoju vadu taptų O.Syrskis, nes „jis yra lojalesnis prezidentui“.
Tuo pat metu pasaulio žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad rimčiausias nesutarimas dėl prezidento V.Zelenskio ir V.Zalužno skilimo buvo generolo prašymas mobilizuoti daugiau karių.
