Rusija nusitaikė į šios šalies piliečius: vietoje žadamo darbo – „patrankų mėsa“

Per dvejus karo metus Ukrainoje žuvo dešimtys tūkstančių Rusijos kareivių, tad Maskva, padedama verbuotojų visame pasaulyje, ieško daugiau kovotojų ir samdo užsienio piliečius į Rusijos kariuomenę, kartais pasitelkdama neoficialius tarpininkus.

Indijos pilietis rodo savo brolio nuotrauką, kuris buvo užverbuotas kariauti už Rusiją.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Indijos pilietis rodo savo brolio nuotrauką, kuris buvo užverbuotas kariauti už Rusiją.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 27, 2024, 12:36 PM, atnaujinta Feb 27, 2024, 12:37 PM

Indas vertėjas, dirbantis karinio įdarbinimo centre Maskvoje, naujienų agentūros AFP žurnalistams Naujajame Delyje sakė, kad jo įstaiga priklauso visoje Rusijoje veikiančiam tinklui. „Kiekviename didesniame mieste yra užsienio piliečius priimantis karinio įdarbinimo centras“, – sakė jis ir pridūrė pats asmeniškai rūpinęsis nuo 70 iki 100 Indijos piliečių įdarbinimu. Tačiau Nepalo piliečių, pasak jo, pasamdoma kur kas daugiau. „Tik praėjusią savaitę į mano centrą prisistatė 10 indų“, – sakė anonimiškumo prašęs vyras, bijantis keršto už tai, kad kalbėjosi su žiniasklaida.

Kai kurie užverbuoti indai AFP sakė, kad jiems buvo pažadėti ne koviniai vaidmenys, tačiau prieš pasiunčiant į Ukrainą jie buvo mokomi naudoti Kalašnikovo automatus ir kitus ginklus.

Gynybos ministerijos sutartyje rusų kalba minima „karinė tarnyba Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose“ ir reikalaujama „dalyvauti karo veiksmuose“ bei „besąlygiškai tarnauti Rusijos žmonėms“. Šią sutartį matė AFP žurnalistai.

Indija nuo seno yra Rusijos sąjungininkė ir vengia aiškiai pasmerkti invaziją į Ukrainą. Pasak analitikų, Rusijos pastangos verbuoti žmones iš Indijos yra tik nedidelė dalis visame pasaulyje ir pačioje šalyje vykdomos didžiulės kampanijos.

AFP kalbėjosi su penkiais indais, užverbuotais į Rusijos karą, ir visi jie teigė reagavę į socialiniuose tinkluose platinamus vaizdo įrašus, reklamuojančius „kariuomenės padėjėjų“ darbus už maždaug 1200 JAV dolerių per mėnesį atlyginimą. Nė vienas neturėjo ankstesnės karinės patirties.

„Aš bijau“

Vaizdo įrašus paskelbė Dubajuje įsikūręs verbavimo agentas Faisalas Khanas, „YouTube“, „Instagram“ ir „TikTok“ prisistatantis kaip Baba Vlogs. Viename vaizdo įraše jis eina gatve Rusijos Sankt Peterburgo mieste ir siūlo sumokėti jam 3600 JAV dolerių ir gauti Rusijos kariuomenės pagalbininko darbą. „Jums nereikės kovoti, – sako jis, save filmuodamas mobiliuoju telefonu. – Jums tik reikės šalinti nugriautus pastatus, prižiūrėti ginklų sandėlius, o po metų tarnybos įgysite teisę nuolat gyventi“.

F. Khanas teigia greitai sulaukęs užklausų lavinos iš Indijos, ten, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, nedarbo lygis kaip niekada didelis. Jis sako padėjęs 16-ai Indijos piliečių lapkričio ir gruodžio mėnesiais išvykti į Rusiją, dauguma jų išvyko iš Indijos, kai kurie – iš Dubajaus. „Aš užsiimu socialine žiniasklaida ir padedu žmonėms susirasti darbą, – AFP sakė F. Khanas. – Su manimi susisiekė draugas iš Rusijos ir pasakė, kad ten kariškiai ieško pagalbininkų, pamaniau, jog tai gera proga, ir padariau vaizdo įrašą“.

Vėlesniame pokalbyje jis sakė buvęs „apstulbęs“, kai naujokams buvo išduoti ginklai ir „pradėjo plaukti žinios apie namo siunčiamus kūnus, kai kurie grįžo sužeisti“. „Nusprendėme sustabdyti verbavimo procesą“, – sakė F. Khanas, bet jo Sankt Peterburge nufilmuotas įrašas, pavadintas „Darbai Rusijos kariuomenėje“, liko internete.

Vienas iš F. Khano užverbuotų bedarbių, baigusių mokslus šiaurinėje Indijos Utar Pradešo valstijoje, naujienų agentūrai AFP sakė, kad kovėsi fronte Rusijos okupuotoje Ukrainos Donecko srityje. „Per kovas buvau sužeistas ir nuvežtas į ligoninę, iš ten kažkaip pabėgau“, – sakė jis, kalbėjęs iš Maskvos ir besitikintis repatriacijos.

Kitas sakė buvęs dislokuotas Chersono srityje kartu su kitu indu, obuolių augintoju iš Kašmyro, ir devyniais kubiečiais, laukusiais dislokavimo fronto linijoje.

„Galiu būti pašauktas kariauti bet kurią akimirką, – sakė 27 metų vyras iš Gulbargo pietinėje Karnatakos valstijoje, anksčiau dirbęs oro linijų bendrovėje. – Aš bijau ir tik noriu grįžti namo“.

Vienas indas sakė pabėgęs, vos pradėjęs pagrindinius mokymus. 24 metų Mohammadas Tahiras iš Ahmadabado Gudžarate išvyko į Maskvą gruodį. „Kai tik jie privertė mus mokytis valdyti ginklus, supratau, jog kažkas negerai. Kadangi dar nebuvau atidavęs paso, nusipirkau skrydžio bilietą ir išvykau“, – sakė jis.

Nei Rusija, nei Ukraina nepraneša, kiek užsieniečių tarnauja jų kariuomenėse ir kiek jos turi karo belaisvių. Manoma, kad Maskva pasamdė tūkstančius užsienio kovotojų, šimtai jų yra iš skurdo kamuojamo Nepalo.

„Yra pranešimų, kad samdiniai iš Artimųjų Rytų ir Azijos dalyvauja kovose išvien su Rusija“, – sakė Tarptautinės krizių grupės analitikas Olegas Ignatovas. Pasak jo, Rusija „mėgina verbuoti samdinius ir Afrikoje“.

Jaučiasi apgauti

Indijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad kai kurie Indijos piliečiai užsirašė „pagalbiniams darbams“ Rusijos kariuomenėje, tačiau nepatikslino, ar tai koviniai darbai. Pasak ministerijos, keli buvo paleisti jai įsikišus ir bendradarbiaujant su Rusijos institucijomis.

Tačiau užverbuotų asmenų šeimos teigia, kad jie buvo apgauti, ir kaltina Indijos valdžios institucijas darant nepakankamai, kad išvaduotų juos iš keblios padėties.

Mohammedas Imranas, prekybininkas Haidarabade, beveik du mėnesius nieko negirdėjo apie savo 30 metų jaunesnįjį brolį. Mohammedas Asfanas pastarąjį kartą paskambino iš Rusijos pietinio Rostovo prie Dono miesto ir pranešė, kad yra dislokuotas fronte. M. Imrano žodžiais, vienas su juo buvęs vyrukas sugebėjo pabėgti ir pranešė, kad brolį sužeidė kulka. „Jis ten išvyko, kad galėtų suteikti geresnį gyvenimą savo šeimai, o dabar mes net nežinome, ar jis dar gyvas“, – sakė indas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.