Rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad šioje Rusijos respublikoje balsuoti atėjo 97 proc. rinkėjų – dar daugiau nei 2018 m., kai jų buvo 91,44 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumo rodiklis šių metų rinkimuose.
Ramano Kadyrovo vadovaujamoje ir V. Putiną tvirtai remiančioje Čečėnijoje rinkėjų aktyvumas nuo seno yra didelis. Dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas Kremliaus vadas 2012 m. šioje respublikoje pasiekė geriausią savo rezultatą, kai už jį balsavo 99,76 proc. balsuoti atėjusių žmonių.
Tačiau balsavimas Čečėnijoje yra laikomas dar labiau nesąžiningu nei likusioje Rusijos dalyje, o stebėtojai praneša apie regione naudojamas represijas ir jėgą.
Ištikimu V. Putino rėmėju save vaizduojantis R. Kadyrovas yra kaltinamas sunkiais žmogaus teisių pažeidimais ir užsakomosiomis savo politinių oponentų žmogžudystėmis.
Būdamas premjeru, V. Putinas 1999 m. į šią nepriklausomybę nuo Rusijos paskelbusią respubliką nusiuntė karius. Per šią operaciją buvo visiškai sunaikinta respublikos sostinė Groznas.
Penktadienį prasidėjusiuose ir visą savaitgalį trukusiuose rinkimuose, kuriuose jokios realios konkurencijos nebuvo, V. Putinas po maždaug 90 proc. rinkėjų balsų surinko ir kitose Kaukazo respublikose.
Suskaičiavus beveik visus balsus, rinkimų komisija paskelbė V. Putiną laimėjus ir surinkus rekordinį skaičių – beveik 88 proc. rinkėjų balsų. Tai geriausias jo rezultatas per visus ketverius pirmiau įvykusius rinkimus.
Tarptautiniai stebėtojai negalėjo stebėti rinkimų visoje milžiniškoje, 11 laiko juostų apimančioje šalyje. Per sekmadienį pasibaigusius rinkimus vyko ir daugybė protestų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai V. Putino oponentų.
Pirmieji reikšmingi rezultatai turėtų pasirodyti pirmadienį. Galutinis praeitų rinkimų rezultatas atitikdavo prognozes.
