Karinių jūrų pajėgų pratybos šiame rajone prasidėjo praėjusių metų kovą ir turi baigtis penktadienį.
Danijos kariuomenės pareiškime teigiama, kad problema su raketa iškilo „per privalomąjį bandymą, kai raketos paleidimo įrenginys yra aktyvuotas ir negali būti deaktyvuotas“.
„Kol raketos paleidimo įrenginys nėra deaktyvuotas, kyla pavojus, kad raketa gali iššauti ir nuskrieti už kelių kilometrų“, – pridūrė kariškiai.
Raketa buvo paleista iš fregatos „Niels Juel“, kuri nuo 2023 m. yra NATO nuolatinių karinių jūrų pajėgų dalis.
Įspėjimas apėmė teritoriją į pietvakarius nuo Korsoro miesto, apie 4 km į pietus nuo Didžiojo Belto tilto, kuris kerta sąsiaurį. Tiltas liko atviras eismui, pranešė jo operatorius.
Danijos gynybos ministerija teigė, kad raketoje buvo 150 kg sprogmenų, ir pridūrė, kad ji nebuvo aktyvuota ir nesprogtų, jei nukristų į jūrą.
Incidentas Didžiajame Belto sąsiauryje įvyko pasibaigus sunkiai Danijos karinio jūrų laivyno savaitei.
Trečiadienį Danijos kariuomenės vadas generolas Flemmingas Lentferis buvo atleistas iš pareigų už tai, kad nepranešė apie Danijos fregatos „Iver Huitfeldt“ ginklų sistemos gedimą Raudonojoje jūroje.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas sakė, kad prarado pasitikėjimą F.Lentferiu, kuris nepranešė gynybos ministerijai, kad fregatos radaras ir raketų sistemos sugedo, kai ją atakavo hučių kovotojų kontroliuojamas dronas.
Fregata „Iver Huitfeldt“ padėjo apsaugoti komercinį jūrų transportą nuo hučių atakų, kai šie pradėjo paramos palestiniečiams kampaniją po Izraelio puolimo Gazos Ruože.
Nei laivo įgula, nei laivas dislokacijos metu nenukentėjo.
Parengta pagal BBC inf.
