Apie paramą paskelbta po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, ES vadovės Ursulos von der Leyen ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno derybų, kurių tikslas – stiprinti bendradarbiavimą. Kaukazo šalis Armėnija siekia Vakarų ekonominės paramos ir tolsta nuo tradicinės sąjungininkės Rusijos, šiai pastaraisiais metais nesutrukdžius kaimyniniam Azerbaidžanui atgauti teritorijos.
U. von der Leyen sakė, kad ketverių metų finansinių dotacijų paketas Armėnijos „atsparumui ir augimui“ rodo, kad ES „petys į petį“ remia Jerevaną. „Europą ir Armėniją sieja ilga bendra istorija, todėl atėjo laikas parašyti naują skyrių“, – sakė ji.
Pasak N. Pašiniano, penktadienio susitikimas Briuselyje yra jo šalies, buvusios sovietinės respublikos, „besiplečiančios partnerystės“ su ES ir JAV įrodymas. „Tikiu, kad mūsų bendra demokratinės, taikios ir klestinčios ateities vizija ir toliau bus mūsų tarpusavio pasitikėjimo santykių pagrindas ir kelrodė žvaigždė“, – sakė jis.
A. Blinkenas sakė, kad JAV šiais metais taip pat padidins ekonominę paramą Jerevanui iki 65 mln. dolerių, kad Armėnija taptų „stipri, nepriklausoma valstybė, taikiai sugyvenanti su kaimynėmis“.
Armėnija užsitraukė Rusijos pyktį, suabejojusi Maskvos, kaip saugumo garantės regione, vaidmeniu ir netgi leidusi suprasti, kad sieks įstoti į ES. Jerevanas nuo seno buvo Maskvos sąjungininkas, bet supyko, kad Kremlius, užsiėmęs karu Ukrainoje ir suerzintas N. Pašiniano mėginimų suartėti su Vakarais, pernai nesustabdė Azerbaidžano puolimo Kalnų Karabache ir nesutrukdė Baku atsiimti armėnų separatistų valdyto regiono.
Vis dėlto po to N. Pašinjanas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė viltį, kad abi šalys sudarys visapusišką taikos susitarimą. Nepaisant to, antradienį abi šalys apsikeitė kaltinimais šaudymu prie sienos, tai atgaivino baimę, kad konfliktas gali atsinaujinti. Trečiadienį, prieš derybas Briuselyje, A. Blinkenas paskambino I. Alijevui ir paragino mažinti įtampą. N. Pašinianas per susitikimą Briuselyje sakė, kad ir toliau yra „įsipareigojęs normalizuoti santykius su Azerbaidžanu“.
Turkijai, svarbiausiai Azerbaidžano rėmėjai, nepatinka Armėnijos ryšiai su JAV ir ES, Ankara perspėjo, kad derybos „kenkia neutraliam požiūriui, kuris turėtų būti pagrindas sprendžiant sudėtingas regiono problemas“. „Ši iniciatyva neįtraukiant Azerbaidžano atvers kelią, kad Pietų Kaukazas taptų geopolitinės konfrontacijos zona, o ne pasitarnaus taikai“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
