Pagal prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, panašų į Rusijoje galiojančius teisės aktus, reikalaujama, kad užsienio finansavimą gaunančios organizacijos registruotųsi kaip „užsienio agentai“.
„Prieštarauju bet kokiems Sakartvelo vyriausybės bandymams iš naujo teikti teisės akto projektą dėl užsienio agentų ar užsienio įtakos“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atsakydamas į klausimą po ketvirtadienį Briuselyje vykusių užsienio reikalų ministrų susitikimų.
J. Stoltenbergas sakė, kad šie planai „prieštarautų visoms pastangoms stiprinti demokratines Sakartvelo institucijas“. Pasak jo, „Sakartvelas turėtų užsiimti reformomis, kad priartėtų prie NATO ir prie Europos Sąjungos“.
Po masinių protestų 2023 metų kovo mėnesį įstatymo projektas buvo oficialiai atšauktas. Oponentai teigia, kad įstatymo priėmimas pakenktų Sakartvelo demokratijai ir sumažintų šalies galimybes įstoti į ES, kuri įstatymą kritikavo.
Valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ trečiadienį paskelbė ketinanti vėl pateikti projektą parlamentui.
„Sakartvelo žmonės... aiškiai parodė, kad nori demokratinės klestinčios ateities Europos ir euroatlantinėje šeimoje, – sakė J. Stoltenbergas. – Taigi bet koks įstatymas, kuriuo būtų įvesta ši užsienio agento sąvoka... pakenks bendrai idėjai paversti Sakartvelą stipresne demokratine visuomene.“
Anksčiau ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai sakė, kad blokas „apgailestauja, jog nepaisant stiprios visuomenės ir tarptautinės reakcijos 2023 metų kovą šis klausimas vėl svarstomas“.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad Europos Vadovų Taryba suteikė Sakartvelui kandidato statusą su sąlyga, kad Tbilisis imsis priemonių, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galėtų laisvai veikti, ir kovoti su „dezinformacija, nukreipta prieš ES ir jos vertybes“.
„Raginame Sakartvelo politinius lyderius priimti ir įgyvendinti reformas, atitinkančias deklaruotą tikslą įstoti į ES, kuriam pritaria didžioji dauguma Sakartvelo piliečių“, – tęsiama pareiškime.
