Armėnija ir Azerbaidžanas surems ietis aukščiausios instancijos JT teisme

Pirmadienį aukščiausiosios instancijos Jungtinių Tautų teisme pradedamas nagrinėti ilgametis Azerbaidžano ir Armėnijos – senų priešių, tarp kurių šiuo metu didėja karinė trintis – ginčas dėl „etninio valymo“.

Azerbaidžanas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Azerbaidžanas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 15, 2024, 10:24 AM, atnaujinta Apr 15, 2024, 10:27 AM

Abejų šalių teisininkai Tarptautinio Teisingumo Teismo rūmuose dvi savaites truksiančių teismo posėdžių metu varžysis, aiškindami tarptautinės teisės normas.

Tuo tarpu abi šalys šį mėnesį apkaltino viena kitą atidengus ugnį neramiame jųdviejų pasienyje, prigesindamos viltį, kad po dešimtmečiais spontaniškai besitęsiančių kovų pagaliau pavyks sudaryti ilgalaikį taikos susitarimą.

Teisinis ginčas TTT tęsiasi nuo 2021 m. rugsėjo, kai abi šalys viena kitai vos per vieną savaitę pareiškė po ieškinį.

Abi jos kaltina viena kitą „etniniu valymu“ ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo nuostatų pažeidimu.

Tarpvalstybinius ginčus sprendžiantis TTT 2021 m. gruodį skubos tvarka priėmė nutartį, kurioje paragino abi šalis imtis veiksmų užkertant kelią rasinės neapykantos kurstymui.

Nors TTT nutartys yra įpareigojančios, teismas neturi priemonių užtikrinti, kad jos būtų vykdomos, todėl įtampa tarp šalių vis didėjo, kol galiausiai praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžanas įvykdė žaibišką puolimą ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje.

Baku per vienos dienos antpuolį atsiėmė Karabachą, o visi armėnų kilmės jo gyventojai – iš viso daugiau nei 100 000 žmonių – pabėgo į Armėniją.

Vos po kelių savaičių Armėnija sugrįžo į TTT, prašydama jo įpareigoti Azerbaidžaną išvesti savo karius iš Karabacho ir leisti armėnų pabėgėliams saugiai grįžti namo.

Lapkritį teismas nurodė Azerbaidžanui, kad visiems, norintiems grįžti į Katrabachą, turėtų būti leista tą padaryti „saugiai, netrukdomai ir greitai“.

Naujausi teismo posėdžiai šiame ginčų maratone prasidės pirmadienį ir tęsis iki balandžio 26 d.

Jų metu bus nagrinėjami abejų šalių atsikirtimai į pirmuosiuose 2021 m. rugsėjį pateiktuose ieškiniuose pareikštas pretenzijas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas po pernai Kalnų Karabache įvykdytos karinės operacijos sakė, kad visapusišką taikos sutartį bus galima sudaryti per metus.

Šios buvusios sovietų respublikos du kartus kariavo dėl kalnų regiono kontrolės – pirmas karinis konfliktas kilo praėjusio amžiaus gale, byrant Sovietų Sąjungai, naujausias – 2020 m. Per šuos du karus abi konflikto šalys patyrė tūkstantinius nuostolius, namus teko palikti šimtams tūkstančių žmonių.

Dėl konflikto įtempti tapo ir Rusijos bei posovietinės Armėnijos santykiai – Jerevano teigimu, Maskva nedėjo pakankamai pastangų, kad padėtų jam, kai buvo puolamas.

Vasarį Armėnija formaliai įstojo į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), nors Maskva perspėjo ją to nedaryti.

Dabar šalis yra įpareigota pagal 2023 m. kovą TBT išduotą arešto orderį sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įkeltų koją į Armėnijos teritoriją.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.