Iranas, anot K. Kharrazio, be to, pasirengęs atnaujinti JAV nutrauktas branduolines derybas. „Tada būtų galima kalbėti ir apie regioną (Artimuosiuose Rytuose) be branduolinio ginklo“, – sakė aukštas patarėjas ir buvęs Irano užsienio reikalų ministras.
Prezidento Ebrahimo Raisi vyriausybė nuo valdžios perėmimo Irane 2021 m. kategoriškai ir nuosekliai atmetė tiesioginį kontaktą su „didžiuoju šėtonu“ JAV. Diplomatiniai ryšiai su JAV, Užsienio reikalų ministerijos Teherane duomenimis, vyksta tik per trečiąsias šalis, tokias kaip Kataras ir Omanas, o kai kuriais atvejais ir per ES. Todėl K. Kharrazio pareiškimas rodo Islamo Respublikos norą keisti kursą. Tačiau oficialių vyriausybės atstovų pareiškimų šiuo klausimu kol kas nėra.
K. Khharrazis dar ketvirtadienį ir JAV, ir Izraeliui grasino peržiūrėti Irano branduolinę doktriną. Oficialiai režimas tikina, kad nesiekia pasigaminti atominio ginklo.
Branduolinių derybų atnaujinimas Iranui labai svarbus ir ekonominiu požiūriu. Po 2015 m. pasiekto branduolinio susitarimo ir sankcijų atšaukimo nusilpusi Irano ekonomika trumpam ėmė stiebtis į viršų. Ypač naftos eksportas, kuris yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis, vėl vyko palyginti įprastai.
Tačiau nuo tada, kai JAV 2018 m. pasitraukė iš branduolinio susitarimo ir šaliai vėl buvo įvestos sankcijos, nafta turtinga šalis yra ištikta didelės finansinės ir ekonominės krizės. Branduolinių derybų, kuriomis norima sulaikyti Teheraną nuo branduolinio ginklo kūrimo, atnaujinimas, pasak stebėtojų, yra vienintelis politinis pasirinkimas, kad būtų panaikintos sankcijos ir pagerėtų padėtis.
2013–2015 metais vykstant branduolinėms deryboms, Irano atstovai dalyvaudavo ir dvišaliuose pokalbiuose su JAV – net užsienio reikalų ministrų lygiu. Tada valdžioje Irane buvo nuosaiki vyriausybė.
