Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė dėl ginčytinų bendros sienos atkarpų

Ketvirtadienį Armėnija ir Azerbaidžanas paskelbė susitarusios dėl ginčytinų jų bendros sienos atkarpų – tai naujas žingsnis normalizuojant istorinių varžovių ryšius.

Armėnija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Armėnija.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 16, 2024, 2:58 PM, atnaujinta May 16, 2024, 3:01 PM

Pagal dviejų Kaukazo tautų, abiejų buvusių sovietinių respublikų, susitarimą Azerbaidžanui grąžinami keturi pasienio kaimai, Armėnijos užimti praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Jerevanas ir Baku pareiškė, jog tikisi pasiekti visapusišką taikos susitarimą.

Pernai Azerbaidžanas atsikovojo nuo jo atsiskyrusį Kalnų Karabacho regioną, dešimtmečius kontroliuotą armėnų separatistų. Kovo pabaigoje Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko grąžinti keturis apleistus kaimus, tačiau gretimų armėnų gyvenviečių gyventojai sako, kad tai gali atskirti juos nuo šalies, ir kaltina N. Pašinianą vienašališkai atiduodant teritorijas be jokių garantijų mainais.

Šis premjero žingsnis sukėlė kelias savaites Armėnijoje vykstančius antivyriausybinius protestus, tūkstančiams mitinguotojų vadovauja charizmatiškas dvasininkas Bagratas Galstanianas, reikalaujantis, kad N. Pašinianas atsistatydintų.

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos paskelbė identiškus pareiškimus, kuriuose sakoma, kad abiejų šalių sienų nustatymo komisijos pasirašė protokolą, įforminantį „koordinačių patikslinimą pagal geodezinius matavimus ant žemės“ remiantis sovietmečio žemėlapiais.

Strateginė teritorija

Ketvirtadienį per ministrų kabineto posėdį N. Pašinianas pasveikino susitarimą kaip „labai svarbų etapą toliau stiprinant Armėnijos suverenitetą ir nepriklausomybę“. „Pirmą kartą po nepriklausomybės (paskelbtos 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai) mūsų respublika turi oficialiai apibrėžtą sieną, – sakė jis. – Tai pakelia mūsų saugumą ir stabilumą į naują lygį“.

Teritorija, kurią Armėnija sutiko perleisti, yra strategiškai svarbi prieigos prie jūros neturinčiai šaliai, nes per ją eina gyvybiškai svarbus kelias į Sakartvelą. N. Pašinianas sakė, kad Armėnija per kelis ateinančius mėnesius nuties naujus kelius rajone, o abiejų šalių sienos apsaugos pareigūnai palei perbraižytą sieną bus dislokuoti „per artimiausias 10 dienų“.

Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ir 2020 m. Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus dėl tuomet ginčytino atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono. Pernai rugsėjį per žaibišką puolimą Baku jį atkovojo ir padarė galą tris dešimtmečius trukusiam armėnų separatistų valdymui, į Armėniją pabėgo daugiau nei 100 tūkst. vietos gyventojų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.