Politologai perspėja dėl radikalių jėgų Europoje populiarėjimo: ypač reikšmingi bus Vokietijos ir Prancūzijos sprendimai

Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą (EP), politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad dėl radikalių jėgų populiarumo augimo ateityje Europai gali kilti problemų, tačiau kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti. Kaip pažymi filosofas Gintautas Mažeikis, didžiausią įtaką Europos politinei krypčiai gali turėti pokyčiai Prancūzijos vidaus politikoje.

E. Macronas ir O. Scholzas.<br>lrytas.lt koliažas.
E. Macronas ir O. Scholzas.<br>lrytas.lt koliažas.
EP rinkimai Prancūzijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
EP rinkimai Prancūzijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Paskelbta prognozuojama Europos Parlamento sudėtis.<br>EPA-ELTA nuotr.
Paskelbta prognozuojama Europos Parlamento sudėtis.<br>EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos kra<br>EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos kra<br>EPA-ELTA nuotr.
EP rinkimai Vokietijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
EP rinkimai Vokietijoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kra<br>EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos kra<br>EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 10, 2024, 5:31 PM, atnaujinta Jun 10, 2024, 5:34 PM

„Pati reikšmingiausia naujiena – kad Prancūzijoje laimėjo „Nacionalinio susivienijimo“ partija. (...) Būtent tai, kad prezidentas Makronas į tai sureagavo labai, sakyčiau, aikštingai – paskelbė paleidžiantis žemuosius rūmus ir skelbiantis naujus rinkimus – sukėlė mažų mažiausiai nerimą ES“, – Eltai teigė G. Mažeikis.

„Nesu tikras, ar Makrono elgesys nėra skubotas“, – sakė apžvalgininkas.

Pasak jo, būtent toks šalies vadovo elgesys gali turėti pasekmių Prancūzijos politinei raidai ilguoju laikotarpiu.

„Kažkokios revoliucijos, žiūrint į visą Europą, neįvyko – ji tapo truputį labiau grubi, labiau nacionalistinė, labai nemėgstanti migrantų, atvykėlių, nenorinti būtent šitos federalizacijos. (...) Kad tai būtų geri Lietuvai rezultatai – taip pasakyti negalima. Bet kad jie sukeltų grėsmes – gal tik ateityje. Žiūrėsime, kas vyks Prancūzijoje“, – sakė G. Mažeikis.

„Bendrai ultradešiniųjų balsų kiekis nekelia grėsmės U. Von der Leyen galimybėms vadovauti Europos Komisijai (EK) ir tokiu būdu ir Europos Sąjungai (ES)“, – pažymėjo politologas.

M. Šešelgytė: populistinės jėgos auga, bet EP rinkimų sudramatizuoti nereikėtų

Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, kalbėdama apie galimus radikalų pavojus Europai, akcentuoja „Alternatyvos Vokietijai“ pergalę.

„Ko gero, nereikėtų sudramatizuoti EP rinkimų kaip padarysiančių labai didelį poveikį Ukrainos klausimui, bet kas yra svarbu – bendra tendencija, kuri yra tokia, kad visgi radikalios populistinės jėgos auga. (...) Dabar tai, kad Ukraina nepralaimi, daug priklauso, aišku, nuo ukrainiečių, bet ir nuo Vakarų vienybės ir paramos. Ir jei ta vienybė pradės buksuoti, tai bus labai blogas signalas“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.

Alternatyva Vokietijai“ yra tam tikri nerimo ženklai. Bendrai turėtume daugiau kreipti dėmesį į tai, kas vyksta Europos valstybių viduje, nes EP rinkimai yra tam tikras signalas, kad (...) vėliau vyksiantys nacionaliniai rinkimai yra tam tikras didesnis nerimo šaltinis, kad didžiąją daugumą gali sudaryti tos radikalios dešinės atstovės“, – sakė apžvalgininkė.

M. Šešelgytė pripažįsta, jog įsigalėjus radikalioms populistinėms jėgoms, Europa gali atsidurti prie susiskaldymo slenksčio.

„Radikalių populistinių jėgų augimas Europoje būtų labai didelė katastrofa, jei tos jėgos ateitų į nacionalinius parlamentus ir gautų daugumas. Tai, tarkime, Prancūzija, ko gero, vienas to pavyzdžių. (...) 2027-aisiais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai – Prancūzija, visgi, yra svarbi valstybė, kalbant apie bendrą frontą remiant Ukrainą ir bandant kovoti dėl vakarietiškų vertybių“, – sakė M. Šešelgytė.

Vokietija, galbūt, yra kitas pavyzdys – (...) ta partija „Alternatyva Vokietijai“ tikrai yra nerimą keliantis dalykas – ne tik dėl, vienas dalykas, Rusijos, kitas – dėl paramos Ukrainai. Bet tai apskritai nacionalistinė partija ir to Vokietijoje po Antro pasaulinio karo nėra buvę. Tai pačiai Vokietijos visuomenei yra labai rimtas signalas“, – teigia apžvalgininkė.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusių EP rinkimų preliminarūs rezultatai parodė, kad Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vėl ženkliai išaugo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijų populiarumas.

Krašto dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) partija rinkimuose pralenkė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partiją. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė sprendimą paleisti parlamentą ir paskelbė apie naujus nacionalinius rinkimus, po to, kai jo partija pralaimėjo Marine Le Pen vadovaujamai krašto dešiniųjų „Nacionalinei sueigai“.

ES rinkimus savo šalyje taip pat laimėjo Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama „Italijos brolių“ (FdI) partija.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.