Dviejų ES didžiųjų jėgų susitikimas rengiamas didėjant nuogąstavimams, kad būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija privers europiečius prisiimti daugiau karinės atsakomybės Ukrainoje.
„Tai tiesa“, – patvirtino ES diplomatas, paklaustas apie Lenkijos žiniasklaidos pranešimą laikraštyje „Rzeczpospolita“, kuriame teigiama, kad abi šalys kalbasi dėl galimų 40 tūkst. taikos palaikymo pajėgų, sudarytų iš užsienio šalių karių. Diplomatas nedetalizavo, iš kokių šalių galėtų atvykti kariai.
Abiem pareigūnams buvo suteiktas anonimiškumas, kad jie galėtų atvirai kalbėti šia jautria tema. Vienas aukšto rango Lenkijos pareigūnas sakė, kad juos nustebino E. Macrono pasiūlymas.
„Tai nėra formulė, kuri leistų mums priimti tokį sprendimą“, – pasakojo pareigūnas ir pridūrė, kad dėl taikos palaikymo misijų turėtų būti sprendžiama pagal Jungtinių Tautų arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), o ne dvišalėje diskusijoje su Prancūzijos prezidentu. Lenkų karių siuntimas į Ukrainą „būtų prasmingas tik NATO formatu“, pridūrė jie.
Pasiūlymas dėl taikos palaikymo pajėgų yra atskiras nuo ankstesnės E. Macrono idėjos siųsti karinius instruktorius į Ukrainą vykstant karui.
Šios savaitės pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, regis, užsiminė apie tokį planą, kai susitiko su Friedrichu Merzu, tikėtinu būsimuoju Vokietijos kancleriu.
„Pasakysiu jums atvirai, mes galime galvoti ir dirbti pagal E. Macrono poziciją, – sakė V. Zelenskis žurnalistams. – Pamenate, jis siūlė, kad šios ar kitos šalies kariai būtų kai kuriose Ukrainos teritorijose, o tai garantuotų mums saugumą, kol Ukraina nėra NATO narė.“
„Tačiau prieš tai turime aiškiai žinoti, kada Ukraina bus ES ir kada NATO narė“, – pridūrė jis.
Savaitgalį Paryžiuje susitikęs su D. Trumpu jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų.
Svarbiausias Ukrainos prašymas – gauti oficialų kvietimą prisijungti prie NATO, tačiau tokios narės kaip JAV ir Vokietija tam priešinasi, nerimaudamos, kad gali būti įtrauktos į karą su Rusija.
Neturėdamas narystės NATO, Kyjivas nerimauja, kad bet koks taikos susitarimas paprasčiausiai leis Rusijai atsikvėpti ir vėl pulti, kai ji atstatys savo kariuomenę.
Nerimas dėl V. Putino
Užsienio taikdarių dislokavimas Ukrainoje galėtų išsklaidyti Kyjivo nuogąstavimus, kad sąjungininkai nesiims veiksmų, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atnaujins karą. Kyjivas turi karčios patirties, kai 1994 m. atsisakė savo branduolinio arsenalo mainais į saugumo pažadus, kurie neužkirto kelio Rusijos puolimui.
„Visiškai aišku, kad užbaigti karą ir iškovoti taiką įmanoma tik tada, kai Ukraina bus NATO ir ES“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stefanišyna.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat palietė šį klausimą, kai praėjusią savaitę buvo paklausta apie galimą Vokietijos vaidmenį bet kokiose taikos palaikymo pajėgose.
„Žinoma, viską, kas ateityje pasitarnaus taikai, Vokietijos pusė rems visomis išgalėmis“, – sakė ji.
Tačiau oficiali Berlyno pozicija buvo priešiška bet kokiam dislokavimo planui. Krikščionys demokratai, kurie, tikėtina, vadovaus vyriausybei po vasario mėn. įvyksiančių rinkimų, buvo atviresni pagalbai Ukrainai, tačiau F. Merzas anksčiau šį mėnesį sakė, kad kalbos apie Vokietijos taikos palaikymo misiją Ukrainoje yra „neatsakingos“.
Lenkija taip pat yra atsargiai nusiteikusi, ypač dėl karių siuntimo į Ukrainą kovų metu.
Apie lenkų karių siuntimą į Ukrainą „šiuo metu negali būti nė kalbos“, antradienį sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis teigė, kad E. Macronas šią galimybę buvo iškėlęs vasario mėnesį, tačiau praėjusį mėnesį, kai W. Kosiniakas-Kamyszas lankėsi Paryžiuje, šis klausimas nebuvo keliamas.
Lenkijos ministras primygtinai tvirtino, kad tokį žingsnį turėtų žengti NATO.
„Svarstomi įvairūs scenarijai. Mes veiksime kaip Aljansas. Pagrindinis vaidmuo čia turi tekti NATO, o ne atskiroms šalims“, – teigė jis.
Kiti aukšto rango pareigūnai taip pat palietė šią temą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas per neseniai vykusį vizitą Kyjive sakė, kad ES šalių kariai vieną dieną galėtų tarnauti Ukrainoje.
„Manau, kad tikrai neturėtume tokio varianto atmesti“, – sakė ji.
D. Trumpo veiksnys
Spaudimas Europos šalims imtis iniciatyvos dėl Ukrainos didėja, kadangi D. Trumpas aiškiai pareiškė manantis, jog Europa atsilieka paramos Kyjivui srityje ir kad jis siekia užbaigti karą per vieną dieną po to, kai pradės eiti pareigas.
„Reikėtų nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas“, – rašė D. Trumpas savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“.
Jis taip pat perspėjo, kad jam pradėjus eiti pareigas Ukraina „galbūt“ gaus mažiau karinės pagalbos, ir pabrėžė, kad JAV „būtinai“ svarstys galimybę pasitraukti iš NATO, jei kitos narės nepasieks savo gynybos išlaidų tikslų.
Praėjusį mėnesį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D. Trumpo patarėjai siūlo taikos planą, pagal kurį būtų įšaldytos kovos dabartinėse fronto linijose, Ukraina būtų priversta bent 20 metų sustabdyti savo prašymą tapti NATO nare, o ES ir Jungtinės Karalystės kariai saugotų demilitarizuotą zoną tarp abiejų pusių.
Aukšto rango Lenkijos pareigūnas teigė, kad dar vienas susirūpinimą keliantis dalykas, susijęs su E. Macrono pasiūlymu, yra tai, kad platesnė politinė padėtis iki D. Trumpo priesaikos vis dar yra labai neaiški.
„Sunku net diskutuoti tokia tema iki sausio 20 d.“, – kalbėjo jis.
Parengta pagal „Politico“ inf.
