D. Trumpas yra pareiškęs norintis, kad ši Arkties sala, kurioje, kaip manoma, glūdi didžiulės nepanaudotos mineralų ir naftos atsargos, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.
Nei O. Scholzas, nei M. Frederiksen savo komentaruose žiniasklaidai Berlyne tiesiogiai nepaminėjo D. Trumpo ar šios autonominės Danijos teritorijos. Tačiau O. Scholzas, pasisakęs apie Rusijos karą Ukrainoje, pabrėžė, kad „sienos neturi būti perkeliamos jėga“, ir pridūrė anglišką frazę „to whom it may concern“ (liet. tiems, kuriems tai galėtų būti aktualu).
Kancleris tvirtino, kad „laikai, kuriais gyvename, yra sudėtingi“ ir reikalauja, jog Europa ir NATO būtų stiprios, bei kartu pabrėžė, jog „Danija ir Vokietija yra stiprios partnerės ir artimos draugės“.
Susiję straipsniai
„Mes į pasaulį žiūrime labai panašiai, – teigė jis. – Suprantame saugumo politikos svarbą šiais laikais ir Europos Sąjungos vertę.“
M. Frederiksen savo ruožtu pažymėjo, kad „mūsų žemynas Europa yra paremtas idėja, kad taiką, pažangą ir klestėjimą priartins ne konfrontacija, o bendradarbiavimas, – gerbkime šią idėją“.
D. Trumpas jau ne vienus metus kalba apie galimą sandorį dėl Grenlandijos ir šeštadienį žurnalistams pareiškė manantis, kad JAV „gaus Grenlandiją“, kurios jo šaliai esą reikia dėl „tarptautinio saugumo“. Ši sala yra išsidėsčiusi tarp JAV ir Europos – regione, kurio strateginė vertė didėja, nes Arkties jūros ledynų tirpsmas atveria naujus laivybos maršrutus.
Savaitgalį dar buvo susitikę Šiaurės šalių lyderiai, kurie pakartojo savo vienybę gynybos klausimais, anksčiau sakė Danijos premjerė ir nurodė, kad visi jie „supranta padėties rimtumą“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, O. Scholzas pridūrė, kad Europa ir JAV sutinka, jog beveik trejus metus vykstantis karas turi baigtis, tačiau ne Maskvos sąlygomis. „Sutinkame su savo partneriais Vašingtone, kad šis karas turi baigtis, tačiau ne padiktuota taika“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi aiškiai suvokti, kad siunčia savo karius į beprasmį mūšį“.
D. Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Danijos premjerė siekia užsitikrinti Europos pagalbą
JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant užimti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą.
D. Trumpas yra pareiškęs norą, kad ši Arkties vandenyno sala, kurioje, kaip manoma, yra gausu mineralų ir naftos išteklių, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.
D. Trumpas jau ne vienerius metus kalba apie galimybę įsigyti šią autonominę Danijos teritoriją, o šeštadienį kalbėdamas su žurnalistais pareiškė manąs, kad Jungtinės Valstijos „Grenlandiją gaus“.
Jis primygtinai teigia, kad jo šaliai Grenlandijos reikia „tarptautinio saugumo“ sumetimais.
M. Frederiksen antradienį Berlyne susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Aptarus Rusijos karą Ukrainoje, O. Scholzas pabrėžė, kad „sienų keisti jėga nevalia“, anglų kalba pridurdamas: „To whom it may concern“ (visiems suinteresuotiesiems).
Kanclerio teigimu, „mes gyvename sudėtingais laikais“, todėl tiek Europa, tiek NATO turi būti stiprūs. Jis pabrėžė, kad „Danija ir Vokietija yra tvirtos partnerės ir draugės“.
Paryžiuje M. Frederiksen susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o po to išvyko į Briuselį, kur tą pačią dieną susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Antradienio vizitai buvo surengti po savaitgalį vykusio Šiaurės šalių viršūnių susitikimo, kuriame visi vadovai „sutiko, kad padėtis labai rimta“, – sakė M. Frederiksen.
Danija stiprina saugumą Arktyje
Pirmadienį Danija paskelbė investuosianti 14,6 milijardo kronų (2 mlrd. JAV dolerių) saugumui strateginiame Arkties regione stiprinti.
Šalis pranešė šiame regione dislokuosianti tris naujas fregatas bei būrį tolimojo nuotolio dronų, kuriuose sumontuotos pažangios stebėjimo technologijos. Be to, bus didinami ir Danijos palydovų pajėgumai.
Grenlandija plyti tarp Jungtinių Valstijų ir Europos – regione, kurio strateginė vertė vis didėja, mat Arkties ledynams tirpstant atsiveria vis naujų laivybos maršrutų.
Oficialūs šios nuo Danijos subsidijų smarkiai priklausomos teritorijos asmenys jau seniai reikalauja suteikti salai nepriklausomybę, tačiau teigia esantys pasirengę užmegzti santykius su JAV.
Kitą dieną po to, kai D. Trumpas buvo prisaikdintas prezidentu, Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede‘as pareiškė, kad salos gyventojai „nenori būti amerikiečiais“.
Pranešama, kad sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Leidinio „Financial Times“ cituojamų šaltinių Europoje teigimu, oficialūs Danijos valdžios atstovai šį pokalbį pavadino „siaubingu“, o D. Trumpo susidomėjimą Grenlandija – „rimtu ir galimai labai pavojingu“.
JAV prezidentas, kuris neatmeta galimybės salą aneksuoti pasitelkdamas kariuomenę, neva dėl šio klausimo grasino Danijai tarifais.
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė šios nedidelės Skandinavijos šalies eksporto rinka.
„Susirūpinimą keliantys laikai“
Grenlandijos prekybos ir teisingumo ministrė Naaja Nathanielsen pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Grenlandijos gyventojai gyvena „susirūpinimą keliančiais laikais“ ir „yra sunerimę“ dėl D. Trumpo pareiškimų.
„Mūsų, kaip vyriausybės darbas yra nepasiduoti panikai iš išsiaiškinti tikruosius reikalavimus“, – kalbėjo N. Nathanielsen.
„Jei kalbame apie karinių pajėgų dislokavimą, tai JAV čia jau 80 metų ir mes tam neprieštaraujame. Jei kalbame apie mineralus, tai rinka juk atvira“, – pridūrė ji.
Tačiau ji perspėjo, kad „jeigu kalbame apie ekspansionizmą, mes esame demokratinė šalis, esame sąjungininkai ir prašome mūsų sąjungininkų gerbti mūsų institucijas“.
Europos Sąjungos vyriausiasis kariuomenės pareigūnas šeštadienį pasakė, kad Grenlandijoje galėtų būti dislokuojami ES šalių karių kontingentai.
„Mano nuomone, būtų visiškai logiška Grenlandijoje dislokuoti ne tik JAV pajėgas, kaip šiuo metu ir yra daroma, bet taip pat apsvarstyti galimybę joje dislokuoti ir ES karius“, – Vokietijos dienraščiui „Welt am Sonntag“ pasakė Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas Robertas Briegeris.
Galimybės į Grenlandiją pasiųsti karių iš Europos neatmetė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas.
„Kodėl gi ne, jei tai bus daroma saugumo sumetimais“, – antradienį radijo stočiai „Sud Radio“ duotame interviu kalbėjo J. Barrotas.
Tačiau jis pabrėžė, kad „tai nėra kažkas, ko Danija pageidauja, bet galimybė“.