Sekmadienį didžiausia Europos ekonomika po 2024 metų Vokietijos valdžios krizės išsirinks naują lyderį.
Rinkimai Vokietijoje buvo suplanuoti 2025 metų rugsėjį, tačiau įtampa valdžioje privertė datą paankstinti.
Prestižiniai pasaulio leidiniai prognozuoja, kad geriausiai rinkimuose pasirodys centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos seserinės Bavarijos partijos CSU blokas, kurio priešakyje yra Friedrichas Merzas.
Pastarasis jau dabar įvardijamas kaip absoliutus favoritas kanclerio pozicijoje pakeisti situacijos nesuvaldžiusį Olafą Scholzą.
F.Merzas jau yra davęs signalą, kad būtų atviras diskusijai dėl koalicijos su O.Scholzo socialdemokratais (SPD) arba Žaliaisiais.
Socialdemokratams apklausos žada trečiąją vietą.
Vokietijos parlamento rinkimuose antroji vieta prognozuojama radikaliai „Alternatyvios Vokietijos“ (AfD) partijai, kuri garsiausiai žaidžia griežtesnės migracijos politikos korta.
Jau dabar spėjama, kad bet kuri laimėjusi partija kaip vieną pirmųjų darbų peržvelgs migracijos politiką.
„Euronews“ paskelbė 5 vokiečiams svarbiausias temas pagal „Gallup“ atliktą tyrimą.
Didžiulis nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis
Vokiečiai pirmą kartą yra tokie nepatenkinti savo pragyvenimo standartais nuo pat 2008 metų krizės, tarsi volu pervažiavusios pasaulį.
2023 metais 42 procentai vokiečių teigė, kad jų finansinė situacija pagerėjo. Pernai situacija pasikeitė drastiškai – sumenko iki 27 procentų.
Dėl šio rodiklio Vokietija atsiduria tarp mažiausiai optimistiškai apie savo pragyvenimą kalbančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Šia dideliu signalu virtusią vietą Vokietija dalinasi su Austrija ir Graikija.
Žemi lūkesčiai sutampa ir su Vokietijos ekonomikos prognozėmis. Ši susitraukė dvejus metus iš eilės.
Skaičiuojama, kad praeityje ES lyderė 2025 metais pasirodys prasčiausiai visoje ES.
Vokietijoje politikai garsiai siūlo įvairiausius sprendimus, kurie leistų Vokietijai pakilti iš ekonominės duobės. Tarp jų – ir biurokratijos išlaidų, ir aukštų elektros kainų mažinimas.
Būsto prieinamumas
Per pastaruosius 15 metų Vokietijoje didėjo ir nepasitenkinimas dėl būsto prieinamumo. Paskutinės apklausos rodo, kad vokiečiai per pusę pasidalino į patenkintus ir nepatenkintus dėl galimybių už prieinamą kainą įsigyti namus.
Tai – žemiausias rodiklis nuo 2006-ųjų.
Žinoma, Vokietija nėra vienintelė Europoje, susidurianti su šia problema, tačiau „Gallup“ apklausos rodo ryškią problemą.
Jeigu 2010 metais šiuo klausimu net 73 procentai vokiečių buvo patenkinti, tai 2024-aisiais jis siekia vos 47 proc.
Valdžios sprendimai NT sektoriuje stringa. Paskelbusi apie ambicingą planą pastatyti 400 tūkstančių naujų prieinamos kainos namų per metus ji susidūrė su žaibiškai didėjančiomis paskolų ir statybų kainomis.
Ypač ryški problema – dideliuose miestuose, tarp kurių – ir Berlynas. Čia konkurencija dėl namų tokia didelė, kad kainos šovė į kosmines aukštumas.
Griežtėjantis požiūris į migrantus
Vokietijos migracijos klausimai pasiekia ir Lietuvą. Griežtėjančią poziciją galima įžvelgti ir žiniasklaidos antraštėse, ekspertų pasisakymuose apie Vokietijos politiniame lauke vis daugiau jėgų įgaunančias radikaliąsias jėgas.
Vokietiją sudrebinusi išpuolių, kuriuose įtariamaisiais tapo imigrantai, serija šį klausimą iškėlė į kone patį aukščiausią rinkimų lygį.
F.Merzas migracijos klausimais sutiko dirbti kartu su kraštutinių dešiniųjų jėgų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Jis davė pažadą griežtinti migracijos politiką. Tai Vokietijoje nėra originalus pažadas, nes į dešinę pasisuko dauguma Vokietijos partijų.
Partijų politika atspindi vokiečių nuotaikas. „Gallup“ duomenys parodė, kad vokiečių nuomonė apie migrantus pastaruosius keletą metų siūbavo, tačiau 2023-aisiais ryškiai pablogėjo.
Vokietija yra vienintelė tarp didžiausių Europos ekonomikų – kaip Prancūzija ar Italija – kur teigiamas požiūris į migrantus yra žemesnis nei 2016-aisiais, kai buvo praėję metai po tūkstančių prieglobsčio prašytojų priėmimo.
Sumenkęs pasitikėjimas valdžia
Nors vokiečių pasitikėjimas institucijomis kaip kariuomenė ir teisinė sistema per pastaruosius keletą metų buvo stabilus, pasitikėjimas nacionaline valdžia pasiekė žemiausią tašką per dešimtmetį.
Vokietija įprastai užtikrintai lenkdavo kitas Europos valstybes pagal pasitikėjimo valdžia rodiklius, tačiau pernai viskas pasikeitė.
Vokiečių požiūris į valdžią jau nebėra išskirtinis, o pasitikėjimas 2024-aisiais krito iki 50 procentų.
Palyginimui – kanclerės Angelos Merkel valdžia turėjo 65 proc. pasitikėjimą.
Toks drastiškas pasitikėjimo kritimas siejamas su O.Scholzo Šviesoforo koalicija ir jos neįtikėtinu subyrėjimu, kai lapkritį pats O.Scholzas atleido finansų ministrą Christianą Lindnerį.
Lyderystės stoka
Sukrėtimą patyrė ir Vokietijos lyderystės įvaizdis. Ir netik tarp pačių vokiečių, bet ir kitų valstybių akimis.
Per pastaruosius 12 mėnesių skaičius nuo 60 procentų krito iki 54 proc.
Slovėnija, Norvegija ir Suomija itin skeptiškai žiūri į Vokietijos lyderystę. Į ją pozityviai 2023 metų apklausos duomenimis žiūrėjo vos 10 proc. šių šalių piliečių.
F.Merzas jau yra paskelbęs, kad ruošiasi atstatyti tvirtą Vokietijos poziciją ES.
„Vokietija yra Europos centre ir strateginėje pozicijoje. Ir daug dalykų Europoje priklauso nuo Vokietijos“, – yra sakęs F.Merzas.