Interviu „Fox News“ jis komentavo, tikėtina, būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimą, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra abejinga Europos likimui, o dabartinei NATO formai kyla grėsmė.
„NATO nekelia jokios grėsmės. Vienintelis dalykas, keliantis grėsmę NATO, yra tai, kad turime NATO sąjungininkų, kurie beveik neturi ginklų arba kurių ginkluotosios pajėgos nėra labai pajėgios, nes 40 metų tam neskyrė jokių pinigų“, – sakė M. Rubio.
Pasak jo, kiekvienas Amerikos prezidentas per pastaruosius 30 metų pabrėžė, kad turtingos šalys, ypač Vakarų Europoje, turėtų investuoti pinigus į nacionalinį saugumą.
D. Trumpui pareiškus, kad įtikins V. Putiną – Kremlius prieštarauja: tai reikštų karo eskalavimą
„Mes tiesiog negalime toliau to subsidijuoti. Tai nesąžininga ir netvaru“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Vasario 24 d. F. Merzas pareiškė, kad NATO vargu ar išliks dabartine forma iki 2025 m. birželio mėn. įvyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo, ir išsakė mintį, kad Europai gali tekti sukurti naują gynybos struktūrą, kuri pakeistų Aljansą.
Jis pažymėjo, kad anksčiau niekada negalvojo apie tokius pareiškimus, tačiau po D. Trumpo ir jo komandos narių žodžių „jam tapo aišku, kad Amerikos administracijai mažai rūpi Europos likimas“.
Susiję straipsniai
JAV ir NATO šalių Europoje santykiai
Sausio 23 d. sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose D. Trumpas paragino NATO šalis nares padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Taip pat prašau NATO šalių padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. Dauguma šalių nemokėjo net tų 2 proc., dėl kurių susitarėme. Primygtinai reikalavau, kad jos mokėtų, bet jos atsisakė. Nes JAV visada mokėjo skirtumą. Ir tai buvo nesąžininga“, – sakė jis.
Sausio 27 d. laikraštis „Financial Times“ rašė, kad Lietuva ir Estija tapo pirmosiomis NATO šalimis, sutikusiomis vykdyti D. Trumpo reikalavimą.
Sausio 31 d. JAV valstybės sekretorius M. Rubio pareiškė, kad NATO šalys narės turėtų „pakankamai mokėti už gynybą ir nepasikliauti Jungtinėmis Valstijomis“.
„Manau, kad ilgainiui turėtume aptarti, ar Jungtinės Valstijos turėtų pirmauti užtikrinant saugumą žemyne (Europoje – red.)“, – sakė jis.
Vasario 1 d. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas pareiškė, kad kai kurios „kritiškiausios“ NATO šalys narės vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus Aljansui.
Vasario 17 d. NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai liks NATO, tačiau gali sumažinti savo karių skaičių Europoje – nes jų prioritetai krypsta į Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną.