Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, Maskva susidomėjusi atkreips dėmesį, jog Latvija, Lietuva ir Estija nebuvo įtrauktos į susitikimą.
„Rusija ir mūsų visuomenė tai aiškiai įvertins, kad mus pardavė ne tik JAV, bet ir [Jungtinė Karalystė] bei Prancūzija“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Britų premjeras Keiras Starmeris, ką tik grįžęs iš draugiško susitikimo su Donaldu Trumpu Vašingtone, sekmadienį Jungtinėje Karalystėje turėtų priimti daugiau kaip dešimties Europos šalių vadovus, kurie dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame aptarti Rusijos karą Ukrainoje ir platesnį Europos saugumą.
JK organizuoja viršūnių susitikimą dėl Ukrainos: pakvietė tik dalį Europos
Susitikime taip pat turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu.
Diplomatinis šaltinis patvirtino, kad K. Starmeris telefonu susiskambins su Baltijos šalių vadovais, tačiau pažymėjo, kad tai yra menka paguoda palyginus su nedalyvavimu aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks asmeniškai.
„Esame tikrai labai nepatenkinti atsisakymu pakviesti Baltijos šalių vadovus“, – sakė šaltinis.
Susiję straipsniai
Baltijos šalys, esančios rytiniame NATO flange su Rusija, yra vienos iš daugiausiai gynybai išleidžiančių NATO šalių, skaičiuojant procentais nuo BVP.
Be to, jos, palyginti su savo nedideliu dydžiu, yra vienos iš didžiausių Ukrainos rėmėjų, teikiančios ginklus ir finansavimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad jos galėtų atremti Rusijos invaziją, ir jau daugelį metų garsiausiai Europoje kelia nerimą dėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino keliamos grėsmės
Šaltinis teigė, kad Prancūzija padeda organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimą kartu su Dauningo gatve. Jame bus aptarta parama Ukrainai, įskaitant planą sukurti tarptautines taikos palaikymo pajėgas, kurios galėtų būti dislokuotos šalyje, kad padėtų užtikrinti paliaubas, jei JAV pavyktų susitarti dėl Kyjivo ir Maskvos paliaubų.
Taip pat bus aptartas platesnis Europos saugumas po to, kai D. Trumpas aiškiai pareiškė, kad Europos NATO sąjungininkės turi prisiimti daug didesnę atsakomybę už savo saugumą, o ne pasikliauti galinga JAV kariuomene.
Šaltinis sakė, kad tarp pakviestųjų yra Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos vadovai, pažymėdamas, kad Helsinkis ir Varšuva viešai atmetė galimybę skirti karius tarptautinėms saugumo pajėgoms Ukrainoje.
Šaltinis sakė, kad Baltijos šalių nariai „turi planą... bet nebuvo pakviesti“.
„Visi sprendimai turi tiesioginės įtakos mūsų saugumui. Kaip ir dar vienas paktas, kuriuo siekiama suskaldyti Europą arba laikyti mus savaime suprantamu dalyku. Gėdinga“, – „Sky News“ sakė šaltinis.
Jungtinė Karalystė laiko Latviją, Lietuvą ir Estiją svarbiausiomis partnerėmis. Šios trys Baltijos šalys yra glaudžios sąjungininkės su Didžiąja Britanija, priklausančios Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, vienijančioms panašiai mąstančias Europos NATO valstybes nares.