D. Trumpas šį interesą perdavė tiesiogiai Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui telefono skambučio metu vasarį, o po kelių dienų jo administracijos aukščiausi pareigūnai aptarė šį klausimą su savo kolegomis iš Rusijos per derybas Saudo Arabijoje, sakė su tuo susipažinę Maskvos žmonės, atsisakę būti įvardyti dėl šio klausimo jautrumo.
Baltųjų rūmų pareigūnai iš karto neatsakė į agentūros prašymą pakomentuoti. Nei Rusija, nei Iranas prašymo viešai nepatvirtino ir nepaneigė.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į „Bloomberg“ atsiųstus klausimus, pareiškė, kad „Rusija mano, jog Jungtinės Valstijos ir Iranas visas problemas turėtų išspręsti derybomis“ ir kad Maskva „yra pasirengusi padaryti viską, kas nuo jos priklauso, kad tai pasiektų“.
Įvertino surengtą spektaklį Baltuosiuose rūmuose: šie ženklai rodo daug platesnę D. Trumpo strategiją
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, paklaustas, ar Rusija pasisiūlė tarpininkauti tarp Teherano ir Vašingtono, atsakė, kad tik „natūralu“, jog šalys siūlo savo pagalbą.
„Atsižvelgiant į šių klausimų svarbą, gali būti, kad daugelis šalių parodys gerą valią ir pasirengimą padėti sprendžiant įvairias problemas“, – sakė atstovas spaudai Esmaeilas Baghaei per televizijos transliuotą spaudos konferenciją pirmadienį Teherane.
„Žvelgiant iš šios perspektyvos, natūralu, kad šalys pateiks pagalbos pasiūlymą, jei jos prireiks“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Maždaug prieš šešias savaites pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas bando atkurti santykius su Rusijos vadovu V. Putinu, kuriuos JAV nutraukė po Rusijos 2022 m. įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą. D. Trumpui stengiantis tiesiogiai su V. Putinu derėtis dėl šio karo užbaigimo – įskaitant vasario 12 d. įvykusį abiejų lyderių pokalbį telefonu – abi šalys davė suprasti, kad yra atviros bendradarbiavimui dėl kitų geopolitinių interesų, įskaitant prekybos kelius ir išteklius Arktyje.
Aukščiausi JAV ir Rusijos pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, per vasario 18 d. susitikimą Rijade aptarė Vašingtono interesą, kad Maskva padėtų spręsti Irano klausimus, teigia su situacija susipažinę asmenys, prašę neviešinti jų pavardžių, nes ne visos šių derybų detalės buvo paviešintos.
Vėliau S. Lavrovas pasidalijo detalėmis apie JAV susitikimą su savo kolega iš Irano Abbasu Araghchi, kai jie susitiko Teherane, sakė A. Araghchi po susitikimo per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje.
Grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas siuntė nevienareikšmiškus signalus dėl Irano. Jis sakė, kad siekia grįžti prie savo pirmosios kadencijos „maksimalaus spaudimo“ politikos, pavyzdžiui, vėl įvesti sankcijas ir nukreipti veiksmus prieš Irano saugumo pajėgas, įskaitant Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) aukšto rango generolo nužudymą. Tačiau D. Trumpas taip pat sakė, kad nori „nedelsiant“ pradėti darbą dėl „patikrinto branduolinio taikos susitarimo su Iranu“.
Būdamos dvi šalys, kurioms JAV taiko griežtas sankcijas, Rusija ir Iranas glaudžiau bendradarbiauja prekybos ir energetikos, taip pat saugumo srityse, įskaitant tai, kad Rusija savo kare prieš Ukrainą panaudojo daugybę Irano bepiločių orlaivių.
Tačiau neaišku, kiek Teheranas bus imlus bet kokiai JAV uvertiūrai, teikiamai per Rusiją. Daugelis griežtosios linijos šalininkų, kurie dominuoja tokiose galingose Irano institucijose kaip IRGC ir teismų sistema, viešai pasisakė prieš bendradarbiavimą su Vašingtonu.
Praėjusį mėnesį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad D. Trumpu negalima pasitikėti – nes jis pasitraukė iš Baracko Obamos laikų branduolinio susitarimo per savo pirmąją kadenciją – ir kad Iranas nesileis įkalbinėjamas derėtis.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, reformistas, kuris remia branduolinio susitarimo atgaivinimą, praėjusią savaitę pareiškė, kad jis atidės į šalį savo asmeninį įsitikinimą dėl JAV dalyvavimo būtinybės ir palaikys A. Khamenei nepritarimą deryboms, kol Vašingtonas toliau taikys sankcijas Irano ekonomikai.
Nepaisant viešos pozicijos, „ir Jungtinės Valstijos, ir Iranas bando rasti bendravimo kanalus, produktyvius kanalus, kurie reikštų dialogo pradžią“, – „Bloomberg“ sakė Kataro universiteto Persijos įlankos studijų centro docentas Nikolajus Kožanovas. Bet koks JAV ir Irano susitarimas būtų „sudėtingas“: JAV pasiūlytų sankcijų sušvelninimą, o Iranas sutiktų apriboti savo regionines ambicijas, pridūrė N. Kožanovas.
JAV jau seniai įtaria Islamo Respubliką, kad ji dešimtmečius gyvuojantį civilinį branduolinį sektorių naudoja slaptam kariniam tikslui pridengti. Iranas ne kartą neigė, kad nori ginklų, ir tvirtino, kad jo atominė veikla yra skirta taikioms reikmėms, įskaitant elektrines, kurias iš dalies finansuoja Rusija.
Pirmadienį Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pareiškė, kad JAV ir Iranas turėtų pradėti derybas ir kad šiuo klausimu ji rengia aukšto lygio diskusijas su Baltaisiais rūmais. Tai padaryta po to, kai praėjusią savaitę ji įspėjo, kad nuo D. Trumpo išrinkimo Teherano beveik bombos klasės skiliųjų medžiagų atsargos padidėjo daugiau kaip 50 proc.
Irano pareigūnams taip pat daromas didelis spaudimas, kad jie užtikrintų ekonominę pagalbą gyventojams, išvargintiems ūmios pragyvenimo išlaidų krizės, kurią dar labiau sustiprino JAV sankcijos, taikomos tiek D. Trumpo, tiek prezidento Joe Bideno administracijos laikais.
Iranas taip pat yra įsitraukęs į įnirtingą šešėlinį karą su svarbiausiu JAV sąjungininku Izraeliu ir pažadėjo tęsti kovą, nors Izraelis smarkiai susilpnino pagrindinius Teherano įgaliotinius „Hamas“ Gazoje ir „Hezbollah“ Libane. JAV ir kitos šalys abi grupuotes yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.