Ukrainiečiai antradienį buvo įsiutę ir šokiruoti, išgirdę apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Kyjivui, sakydami, kad tai naudinga Kremliui.
Ukrainos žiniasklaidos komentatoriaus Denyso Kazanskio teigimu, tuo tarpu, kai Vašingtonas sustabdė karinės pagalbos teikimą Kyjivui, „Šiaurės Korėja ir Iranas karinės pagalbos Rusijai nenutraukė“.
Šios dvi Maskvos sąjungininkės kritiškai svarbią karinę pagalbą rusų kariuomenei teikia nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Kremliaus invazija.
Analitikas įspėja – JAV paramos įšaldymas turės nepaprastų pasekmių: tai privers V. Zelenskį daryti nuolaidas
„Gyvename tokioje realybėje, kurioje Jungtinės Valstijos tapo Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Irano sąjungininkėmis ir padeda šioms šalims vykdyti agresiją prieš Europos šalį“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Kazanskis.
Karo analitikas ir Ukrainos kariuomenės rezervistas Igoris Romanenko sakė, kad Europos šalys greičiausiai toliau rems Kyjivą, tačiau tokia parama prarastos JAV karinės pagalbos neatsvers.
„Todėl turime pasikliauti savo jėgomis ir atsargomis. Tai nereiškia, kad turėtume pulti į neviltį“, – duodamas interviu vietos žiniasklaidai kalbėjo jis.
Jis sakė tikįs, kad Vašingtonas pagalbos visiškai nesustabdys, tačiau pridūrė, kad nėra aišku, kokios pagalbos Ukraina sulauks, sakydamas: „kol kas niekas to nežino“.
Susiję straipsniai
Ukrainos ginkluotose pajėgose tarnaujantis Sergijus Tachmazovas išsakė abejonę, ar Ukrainai pavyks ilgai atsilaikyti, jei JAV nepadės užtikrinti oro gynybos sistemų darbo ir nesidalins žvalgybos duomenimis.
„Visi tie, kurie iš mūsų reikalauja taikos, nekreipia dėmesio į tai, kad taika mums kainuos brangiau nei karas“, – sakė kariuomenėje tarnaujantis žurnalistas ir komentatorius Pavlo Kazarinas.
Opozicijai atstovaujanti Ukrainos parlamento narė Iryna Geraščenko sakė, kad Kyjivui derėtų sulopyti santykius su Vašingtonu.
„Nepaisant visko, turime vėl pradėti bendrauti su Jungtinėmis Valstijomis“, – socialiniuose tinkluose rašė ji.
Taip pat Ukraina antradienį pranešė, kad su sąjungininkėmis Europoje tariasi dėl karinės pagalbos ir neatmeta galimybės pratęsti derybas su pagalbą sustabdžiusiu Vašingtonu.
„Su partneriais Europoje aptariame turimas galimybes ir, savaime suprantama, neatmetame galimybės derėtis su mūsų kolegomis Amerikoje“, – platformoje „X“ rašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podolyakas.
Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežko šį sprendimą sulygino net su 1938 m. nuolaidžiavimo nacistinės Vokietijos diktatoriui Adolfui Hitleriui.
„Sustabdyti paramą dabar reiškia pagalbą V. Putinui. Iš pažiūros tai atrodo labai blogai. Atrodo, kad D. Trumpas stumia mus į kapituliaciją, (sutikimą) su Rusijos reikalavimais. Svarbiausia, kad tai psichologinis smūgis, politinis smūgis Ukrainai, tai nepadeda mūsų dvasiai.
Tai blogiau nei Miunchenas, nes ten bent jau nebandė pavaizduoti Čekoslovakijos kaip agresorės, o čia bandoma agresija apkaltinti auką – tai labai pavojinga“, – dėstė jis.
1938 m. rugsėjo 30 d. Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasiekė susitarimą, pagal kurį nacistinė Vokietija aneksavo Sudetų kraštą tuometinėje vakarų Čekoslovakijoje.
Iš Prancūzijos – kritika JAV
Prancūzija sukritikavo JAV sprendimą stabdyti karinę paramą Ukrainai. Tai stiprina Rusijos poziciją ir apsunkina taikos siekimą, stočiai „France 2“ sakė Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretorius Benjaminas Haddadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Sprendimas stabdyti ginklų tiekimą iš esmės dar labiau atitolina taiką, „nes jis tik stiprina agresorės, tai yra Rusijos, pozicijas“, pažymėjo pareigūnas.
Sureagavo ir JAV senatorė
JAV senatorė Jeanne Shaheen, vyriausioji demokratė Senato užsienio reikalų komitete šį D. Trumpo sprendimą pasmerkė.
„Įšaldęs karinę pagalbą Ukrainai, prezidentas D. Trumpas plačiai atvėrė duris V. Putinui, kad šis galėtų didinti savo smurtinę agresiją prieš nekaltus ukrainiečius. Pasekmės neabejotinai bus pražūtingos.“
Lenkijos teigimu, JAV sustabdžius pagalbos teikimą Ukrainai, padėtis – „labai rimta“
Lenkija antradienį pasakė, kad JAV nusprendus sustabdyti karinės pagalbos teikimą Ukrainai, padėtis tapo „labai rimta“, pabrėždama, kad Vašingtonas tokį sprendimą priėmė nepasitaręs su sąjungininkėmis iš NATO.„Tai yra labai svarbus sprendimas ir padėtis yra labai rimta“, – žurnalistams pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.
Jo teigimu, jis buvo priimtas „nepranešus ir nepasitarus“ su Jungtinių Valstijų sąjungininkėmis JAV vadovaujamame kariniame NATO aljanse.
Sutrikus JAV ginkluotės tiekimui į frontą, labai greitai sumenks Ukrainos galimybės atremti Rusijos invaziją.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas socialiniame tinkle pareiškė, kad Lenkija bus saugesnė, jei Ukraina bus „suvereni, provakarietiška ir sugebės apsiginti nuo Rusijos agresijos“.
„Suvereni, provakarietiška ir galinti apsiginti nuo Rusijos agresijos Ukraina reiškia stipresnę ir saugesnę Lenkiją. Politinės sumaišties ir didėjančio chaoso sąlygomis tai yra svarbiausia. Kas abejoja šia akivaizdžia tiesa, prisideda prie V. Putino triumfo. Suprantate? – savo mintis dėstė Lenkijos premjeras.
Jis taip pat pridūrė, jog JAV karinės pagalbos Kyjivui įšaldymas jau matomas šalies logistikos centre, per kurį siunčiami ginklai ir humanitarinė pagalba kaimyninei Ukrainai.
„Neturime pagrindo manyti, kad tai tik žodžiai“, – žurnalistams sakė D. Tuskas ir pridūrė, kad „pranešimai, gaunami iš pasienio, taip pat iš mūsų (logistikos) centro (...) irgi patvirtina Amerikos paskelbtus pranešimus“.
Sprendimas sustabdyti pagalbos teikimą įsigaliojo nedelsiant ir daro poveikį šimtų milijonų JAV dolerių vertės ginkluotei, kuri šiuo metu turėtų būti išsiųsta į Ukrainą, pranešė „The New York Times“.
Vengrija remia JAV sprendimą stabdyti paramą Ukrainai
Vengrija remia JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti karinę paramą Ukrainai. JAV prezidento ir Vengrijos vyriausybės pozicijos sutampa, pareiškė vyriausybės Budapešte atstovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Užuot toliau tiekus ginklus ir tęsus karą, anot atstovo, reikia nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas.
Vyriausybė tinkle X taip pat pareiškė, kad užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto dar antradienį Vašingtone susitiks su kolega JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio.
Čekijos premjeras P. Fiala: „Negalime leisti, kad Rusijos agresyvi politika būtų sėkminga“
Reaguodamas į Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai, Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala paragino „iš esmės pakeisti“ Europos politiką.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime jis teigė:
„Prezidento D. Trumpo sprendimas rodo, kad dabartinę Europos politiką reikia skubiai keisti iš esmės. Turime stiprinti savo ekonominius ir karinius pajėgumus ir prisiimti visą atsakomybę už savo saugumą. Tam reikia didinti investicijas į gynybą.
Mūsų saugumo užtikrinimas taip pat reiškia, kad turime intensyviau remti Ukrainą. Negalime leisti, kad Rusijos agresyvi politika, kelianti grėsmę mums visiems, būtų sėkminga. Laikotarpis, kai tikėjomės, kad pagrindinius tarptautinius iššūkius už mus spręs kiti, baigėsi. Dabar atėjo laikas Europai ryžtingai pereiti nuo žodžių prie veiksmų“, – rašė jis.
Latvijos gynybos ministras: Europa turėtų prisiimti dar didesnę atsakomybę už pagalbą Ukrainai iš galios pozicijos
Europa turėtų prisiimti dar didesnę atsakomybę ir mobilizuotis, kad padėtų Ukrainai iš galios pozicijos ir sugebėtų pasiūlyti saugumo garantijų, platformoje „X“ rašė Latvijos gynybos ministras Andris Sprudsas, komentuodamas Jungtinių Valstijų sprendimą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai.
Latvija ir Europa toliau teiks pagalbą Ukrainai, pabrėžė A. Sprudsas.
Tai labai svarbi akimirka Europai į savo saugumą investuoti mažiausiai 3 procentus, aktyviai ginkluotis ir kurti tvirtą gynybos pramonę, padėsiančią užtikrinti jos saugumą ir gynybą, rašė A. Sprudsas.
Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Europa turėtų visomis įmanomomis formomis tęsti diplomatines pastangas pasiekti teisingą taiką, teigė ministras.
Tuo pat metu yra svarbu, kad visos šalys liktų susivienijusios vardan savo strateginio tikslo užtikrinti taiką Ukrainoje, pridūrė jis.
JAV įšaldžius pagalbą Ukrainai, Estija ragina Europą „užpildyti spragą“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna antradienį pareiškė, kad Europa turi sustiprinti pagalbą Ukrainai, kad užpildytų spragą, atsirasiančią JAV įšaldžius karinę pagalbą Kyjivui.
„Europa turi didinti karinę pagalbą Ukrainai, kad Ukraina galėtų toliau kovoti už teisingą ir ilgalaikę taiką“, – sakė M. Tsahkna.
„Estijos vyriausybė jau nusprendė šiemet padidinti savo pagalbą 25 proc., taip pat pristatyti Ukrainai 10 tūkst. artilerijos sviedinių (...) mes raginame visus Ukrainos rėmėjus kuo greičiau padidinti savo pagalbą“, – sakė Estijos ministras.
Pasak Estijos užsienio reikalų ministro, viena iš galimybių gauti papildomų išteklių padėti Ukrainai yra panaudoti Europoje įšaldytą Rusijos turtą. „Teiginiai, kad nėra teisinių būdų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, yra nepagrįsti“, – pridūrė jis.
„Praėjusią savaitę pasidalinau su mūsų Europos partneriais dokumento projektu, kuriame siūlomas aiškus sprendimas (...) Iki birželį Rusijai įvestų sankcijų pratęsimo termino turi būti priimtas politinis sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo“, – sakė M. Tsahkna.
Jo teigimu, „vienintelis karo kaltininkas turi jausti spaudimą, o agresijos auka turi turėti tvirtą paramą, nes tai vienintelis būdas priversti Rusiją atsisakyti savo tikslų ir pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje“.
Kremlius palankiai vertina JAV sprendimą sustabdyti karinę paramą Ukrainai ir ragina atšaukti sankcijas
Antradienį Rusija pareiškė, kad JAV pagalbos Ukrainai sustabdymas yra geriausias indėlis į taiką.
„Jei Jungtinės Valstijos stabdo (karinius tiekimus), tai tikriausiai būtų geriausias indėlis į taiką“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tai „sprendimas, galintis iš tikrųjų pastūmėti Kyjivo režimą į taikos procesą“.
D. Peskovas taip pat sakė, kad JAV ekonominių sankcijų Rusijai panaikinimas yra būtina sąlyga norint normalizuoti abiejų šalių ryšius.
„Žinoma, jei kalbame apie dvišalių santykių normalizavimą, šie santykiai turi būti be neigiamos sankcijų naštos“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė D. Peskovas.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad JAV yra rengiamas planas, pagal kurį būtų švelninamos Rusijai įvestos sankcijos.
Parengta pagal „Reuters“ ir „The Guardian“ inf.