Tai tektoninis fiskalinės politikos pokytis, kuriuo siekiama atnaujinti kariuomenę ir atgaivinti didžiausios Europos ekonomikos augimą.
Friedricho Merzo konservatoriai ir socialdemokratai (SPD), kurie derasi dėl koalicijos sudarymo po praėjusį mėnesį įvykusių nacionalinių rinkimų, savo pasiūlymus Vokietijos parlamentui pateiks kitą savaitę.
Būsimas Vokietijos kancleris F. Merzas pasinaudojo proga po to, kai Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukėlė sumaištį transatlantiniame aljanse. Vokietijos politikas pabrėžė, kad Europa turi skubiai stiprinti savo gynybą.
D. Trumpas įšaldė karinę pagalbą Ukrainai po praėjusią savaitę įvykusio aršaus konflikto su jos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sustiprindamas nuogąstavimus, kad jis gali sudaryti sandorį su Rusija ir užbaigti karą Ukrainoje, tuo pat metu atsiskirdamas nuo Europos.
Ekonomistai ir investuotojai jau ilgai ragino Vokietiją reformuoti konstitucijoje įtvirtintus valstybės skolinimosi apribojimus, vadinamuosius skolos stabdžius, kad būtų atlaisvintos investicijos ir paremta pastaruosius dvejus metus susitraukusi ekonomika.
Šia reforma būtų atšauktos po 2008 m. pasaulinės finansų krizės nustatytos skolinimosi taisyklės, kurias daugelis kritikuoja kaip pasenusias ir dėl kurių Vokietija atsidūrė fiskaliniuose gniaužtuose.
„Atsižvelgiant į grėsmes mūsų laisvei ir taikai mūsų žemyne, viskas, ko reikia, dabar turi būti taikoma ir mūsų gynybai“, – sakė konservatorių lyderis F. Merzas.
„Mes tikimės, kad JAV ir ateityje laikysis abipusių aljansinių įsipareigojimų. Tačiau taip pat žinome, kad dabar mūsų nacionalinei ir aljanso gynybai skirti ištekliai turi būti gerokai padidinti“, – teigė jis.
Paskelbus naujieną euro kursas pasiekė trijų mėnesių aukštumas. Be to, Vokietijos vyriausybės obligacijų ateities sandoriai smarkiai atpigo, o akcijų ateities sandoriai pabrango. Europos gynybos bendrovių akcijos pastarosiomis dienomis sparčiai brango, nes visame regione stiprėja impulsas didinti išlaidas.
„Laukdami daugiau aiškumo šiuo klausimu ir atsižvelgdami į tam tikrą vykdymo riziką, manome, kad tai yra vienas istoriškai svarbiausių pokyčių Vokietijos pokario istorijoje“, – sakė „Deutsche Bank Research“ vyriausiasis ekonomistas Robinas Winkleris.
F. Merzas teigė, kad jo partija ir SPD parlamentinė grupė kitą savaitę Bundestago žemiesiems parlamento rūmams pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti konstituciją, kad 1 proc. ekonomikos produkcijos viršijančioms gynybos išlaidoms nebūtų taikomas skolos stabdis.
Ekspertų komisija atskirai parengs pasiūlymą dėl skolos stabdžio modernizavimo, kad būtų nuolat skatinamos investicijos.
Norint pakeisti vadinamąjį skolos stabdį ir sukurti specialų fondą, reikia dviejų trečdalių balsų daugumos.
Konservatoriai ir socialdemokratai skuba, kad šie veiksmai būtų priimti kadenciją baigiančiame parlamente, nes kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos naujajame parlamente turės blokuojančią mažumą po to, kai praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose gavo daug balsų.
Žaliųjų partija, kurios paramos reikia, kad skolos stabdžių reforma būtų priimta, pareiškė, kad išnagrinės pasiūlymus, tačiau tvirtai neprisiėmė jokių įsipareigojimų.
„Žvalgomųjų derybų dėl specialaus infrastruktūros fondo ir skolos stabdžio reformos rezultatai iš tikrųjų keičia situaciją“, – sakė Makroekonomikos politikos instituto (IMK) atstovas Sebastianas Dullienas.
„Jei tai pavyks, tikėtina, kad Vokietijos ekonomikos sąstingis bus greitai įveiktas. Ne tik todėl, kad dabar bus atliekamos skubiai reikalingos investicijos, bet ir todėl, kad tikriausiai labai pasikeis bendra nuotaika. Vokietija vėl taps ekonomiškai ir kariniu požiūriu pajėgi imtis veiksmų“, – kalbėjo S. Dullienas.
F. Merzas sakė, kad trečiadienį susitiks su kadenciją baigiančiu SPD kancleriu Olafu Scholzu ir aptars papildomą pagalbą Ukrainai, kuriai numatyta skirti daugiau kaip 3 mlrd. Eurų.
„Mūsų šalis yra nusidėvėjusi, todėl mums yra svarbu investuoti, masiškai investuoti, kad mūsų šalis vėl geriau funkcionuotų. Būsimoji vyriausybė turi sustabdyti mūsų šalies blogėjimą“, – sakė SPD lyderis Larsas Klingbeilas.
Jungtinės Valstijos ne kartą spaudė Vokietiją didinti išlaidas gynybai, kad būtų pertvarkyta kariuomenė, kuri nuo Šaltojo karo pabaigos buvo apleista.
„Apskritai Europa išgyvena istorinius pokyčius“, – sakė finansų įstaigos ING pasaulinės makroekonomikos skyriaus vadovas Carstenas Brzeskis.
Parengta pagal „Reuters“ inf.