Ukrainiečiai ir JAV pareigūnai susitiks Džidoje (Saudo Arabija) aptarti taikos susitarimo su Rusija pagrindų ir tęsti derybų dėl itin svarbios iškasenų sutarties.
Pranešama, kad JAV delegacija ieškos užuominų, jog Ukraina yra pasiryžusi gerinti ryšius su Vašingtonu po vasario 28 d. įvykusio audringo ginčo tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.
„Norime pamatyti, ar ukrainiečiai suinteresuoti ne tik taika, bet ir realia taika“, – sakė neįvardytas JAV pareigūnas.
Apžvelgė derybas Saudo Arabijoje su Ukraina prie stalo: nereikėtų skubėti vien dėl D. Trumpo užgaidų
Atlikdami vertinimą JAV pareigūnai nori išsiaiškinti, ar Ukraina yra pasirengusi daryti nuolaidas Rusijai, kad būtų nutrauktas karas.
„Negalima sakyti „noriu taikos“ ir „atsisakau dėl ko nors daryti kompromisus“, – sakė neįvardytas pareigūnas.
„Jei juos domina tik 2014 arba 2022 m. sienos, tai kažką pasako“, – teigė kitas pareigūnas.
Anksčiau, „NBC News“ pranešė, kad D. Trumpo administracija neplanuoja atnaujinti dalijimosi žvalgybos informacija ir karinės pagalbos teikimo, kol V. Zelenskis nenurodys, kad yra pasirengęs padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai kaip taikos susitarimo dalį. JAV įšaldė karinę paramą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina kelios dienos po susirėmimo Ovaliajame kabinete.
Susiję straipsniai
Kovo 9 d. D. Trumpas žurnalistams pareiškė, kad JAV netrukus gali atšaukti dalijimosi žvalgybos informacija sustabdymą. Jis taip pat patikino, kad yra optimistiškai nusiteikęs dėl derybų su Saudo Arabija.
„Manau, kad šią savaitę padarysime didelę pažangą“, – sakė jis.
Susitarti bus sudėtinga
Vis dėlto, leidinys „The Economist“ rašo, jog Ukraina ir toliau reikalaus JAV saugumo garantijų, o pažanga šiuo klausimu dabar atrodo mažai tikėtina.
Leidinyje rašoma, kad Ukraina derybose greičiausiai aiškiai nurodys, jog nepriimtinas bet koks taikos susitarimas, kuris riboja jos ginklavimosi galimybes, verčia ją teisiškai pripažinti okupuotą teritoriją Rusijos teritorija arba kišasi į Ukrainos vidaus politiką, pavyzdžiui, reikalaudama surengti rinkimus.
Kartu tikimasi, kad Kyjivas pasiūlys paliaubas danguje ir jūroje. Pasak Vakarų pareigūno, norima „perduoti kamuolį atgal Rusijai“, keliant jai reikalavimus.
Kyjivas taip pat nori pasirašyti sutartį dėl naudingųjų iškasenų su Jungtinėmis Valstijomis. Vakarų pareigūnai tikisi, kad šie pokyčiai sukurs įspūdį, jog Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su JAV prezidentu D. Trumpu.
Jei Rusija atmes Amerikos ir Ukrainos tarpininkaujamą taikos susitarimą, D. Trumpui teks bandyti spausti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kad šis priimtų jo sąlygas.
Savo ruožtu Maskva, pasak Kremliui artimo šaltinio, bandys reikalauti iš Ukrainos neutralumo ir užsienio taikdarių neįleidimo.
Ukraina vargu ar net svarstys tokias sąlygas – bent jau kol neprasidės tikros derybos, teigiama leidinyje. Kurtas Volkeris, kuris pirmojoje D. Trumpo administracijoje ėjo specialiojo atstovo Ukrainai pareigas, aiškino, kad Rusija iškraipys bet kokį pasiūlymą dėl paliaubų.
„Jie sakys: „Negalime sutikti su tuo, bet padarysime ką nors kita“. V. Putinas yra pakankamai protingas, kad tiesiog pasakytų „ne“, – dėstė jis.
Buvęs Ukrainos diplomatas pareiškė, kad Amerika ir Rusija kopijuoja viena kitos taktiką, reikalaudamos iš Ukrainos naujų nuolaidų prieš pradedant esmines derybas, kad „dar labiau priartėtų prie Ukrainos raudonųjų linijų“.
JAV pusė oficialiai teigia, kad derybų tikslas yra sukurti „pagrindą taikos susitarimui ir pradinėms paliauboms“. Tačiau Ukrainos pusė baiminasi, kad susitikimas gali būti šantažas, vilkinimo taktika arba D. Trumpo bandymas pasiekti Rusijai naudingų nuolaidų, teigiama straipsnyje.
Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuris vadovaus Ukrainos delegacijai derybose, „nėra populiarus D. Trumpo komandoje“, o tai sukelia dar vieną problemą.
„The Economist“ mano, kad nesėkmingos derybos Saudo Arabijoje gali išprovokuoti dar didesnį JAV spaudimą Kyjivui. Ukrainos pareigūnas įspėja, kad jei Amerika ir toliau laikysis tokio požiūrio, Ukraina gali atsidurti „pilkojoje zonoje“, po kurios valstybės „primes Kyjivui viską, ką jos ir Rusija nuspręs“.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ ir „The New Voice of Ukraine“ inf.