Pirmadienį E. Muskas pareiškė, kad „X“ užplūdo „didžiulė kibernetinė ataka“, kurioje dalyvavo „didelė, koordinuota grupė ir (arba) šalis“. Vėliau technologijų magnatas ir artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas „Fox Business“ kanalui sakė, kad „buvo surengta didžiulė kibernetinė ataka, kuria bandyta sugriauti „X“ sistemą, o IP adresai buvo iš Ukrainos teritorijos“.
Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai atmeta šiuos kaltinimus kaip visiškai nepagrįstus.
„Tai, ką pasakė ponas E. Muskas, yra visiškai neįtikinama, remiantis iki šiol surinktais įrodymais. Tai gana didelis šlamštas“, – antradienio rytą BBC sakė buvęs Jungtinės Karalystės kibernetinio saugumo agentūros vadovas, dabar Oksfordo universitete dėstantis Ciaranas Martinas.
Kibernetinė ataka prieš „X“ paveikė naudotojus bent nuo pirmadienio ryto ir destabilizavo daugelį svetainės funkcijų, pavyzdžiui, pranešimų ir naudotojų profilių peržiūrą. E. Musko pareiškimai ir kibernetinio saugumo ekspertų pastebėjimai rodo, kad tai buvo vadinamoji paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDoS) ataka, kurios metu į svetainę nukreipiamas didžiulis srautas, siekiant ją sugriauti.
DDoS atakos metu IP adresų kilmė iš esmės nėra svarbi: atakos vykdomos iš elektroninių prietaisų tinklų, pasklidusių po visą pasaulį, vadinamų „botnetais“, kurie nukreipia duomenų srautą į tikslinę svetainę.
C. Martinas sakė, kad tai gali reikšti, jog kai kurie iš tų įrenginių yra iš Ukrainos, bet „kai kurie iš jų bus iš Rusijos, kai kurie iš Didžiosios Britanijos, JAV, Pietų Amerikos, iš visur“.
„Tai visiškai nieko nepasako“, – pabrėžė ekspertas.
Ukrainos kibernetinio saugumo įmonės „Hacken“ įkūrėjas Dmytro Budorinas pranešime platformoje „X“ paaiškino, kad DDoS atakoms „botnetuose naudojami užgrobti įrenginiai visame pasaulyje, o atakų sraute matomi IP adresai yra tik įsilaužtų kompiuterių, o ne pagrindinių vykdytojų“.
Agentūra „Reuters“ pranešė apie šaltinį iš šios pramonės šakos, teigiantį, kad iš Ukrainos gaunamo srauto kiekis atrodo „nereikšmingas“.
Atsakomybę už ataką savo „Telegram“ kanale prisiėmė propalestinietiška grupuotė „Dark Storm“. Kibernetinio saugumo tyrėjai iš „Check Point Research“, stebintys šią grupę, sakė „Politico“, kad „Dark Storm“ grupė, pasirodo, pateikė įrodymų, jog ji įvykdė ataką, tačiau „Check Point“ atstovas įspėjo, kad priskyrimas „išlieka sudėtingas“.
Kibernetinės atakos pirmadienį buvo surengtos po kelias dienas trukusių organizuotų protestų ir vandalizmo aktų E. Musko automobilių bendrovės „Tesla“ pramonės svetainėse, tiesiogiai nukreiptų prieš turtingiausio pasaulio žmogaus verslo interesus, protestuojant prieš jo vaidmenį vadovaujant dideliems vyriausybės departamentų apkarpymams.
Pastarosiomis savaitėmis E. Muskas taip pat konfliktavo su Ukrainos vyriausybe, įskaitant tebesitęsiantį ginčą dėl Kyjivo naudojimosi jo palydoviniu tinklu „Starlink“.
Kibernetinio saugumo konsultantas ir Londono karališkojo koledžo vyresnysis mokslo darbuotojas Lukaszas Olejnikas teigė, kad analizuojant E. Musko atsaką reikėtų apsvarstyti „kelis scenarijus“, „įskaitant galimą melagingą operaciją, galbūt bandant apkaltinti Ukrainą“.
„Realistiškai vertinant, toks DDoS neturėtų tapti pasaulinės reikšmės įvykiu. Tačiau E. Musko figūra ir jo svarba dabartinėje JAV politikoje keičia perspektyvą“, – sakė L. Olejnikas.
Parengta pagal „Politico“ inf.