Jis pasveikino juos abu sutikus su Ukrainos ir Rusijos paliaubų planu ir atnaujinus gyvybiškai svarbų karinės pagalbos ir žvalgybos srautą iš Vašingtono į Kyjivą.
Tai buvo trumpa palengvėjimo akimirka JK ministrui pirmininkui, kuris pastaruosius du mėnesius stengėsi sutelkti Ukrainos sąjungininkus. Be jo toks proveržis beveik neabejotinai nebūtų įvykęs, vertina „Politico“.
Tik nedaugelis suprato, kad K. Starmeris ir vienas iš jo patikimiausių patarėjų pastarąją savaitę intensyviai dirbo užkulisiuose, rengdami paliaubų susitarimo projektą.
Kurske – pirmasis V. Putino vizitas nuo Ukrainos įsiveržimo: nuskambėjo nauji grasinimai
Labai svarbu, kad pirmiausia jie turėjo įtikinti D. Trumpą ir V. Zelenskį pamiršti apie savo vasario pabaigoje įvykusį ginčą Ovaliajame kabinete ir vėl pažvelgti į taiką.
„Džiaugiuosi, kad padarėme pažangą, – trečiadienį kalbėdamas JK parlamente svarstė K. Starmeris. – Ir man nepaprastai malonu, kad JAV parėmė Ukrainą“.
Dvylika dienų anksčiau viltys, kad pavyks pasiekti kokį nors susitarimą tarp JAV prezidento ir Ukrainos vadovo, buvo žlugusios.
Susiję straipsniai
Beprecedentėse scenose D. Trumpas ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as per televizijoje transliuotą susitikimą Ovaliajame kabinete išliejo savo nusivylimą V. Zelenskiu.
J. D. Vance'as piktinosi, kad Ukrainos vadovas neparodė pakankamo dėkingumo už Amerikos paramą.
D. Trumpas rėžė, kad V. Zelenskis „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“ ir pridūrė: „Jūs nesate geroje padėtyje, dabar neturite kortų“.
V. Zelenskis, kuris taip pat buvo akivaizdžiai susierzinęs, atšovė: „Aš nežaidžiu kortomis“.
Likęs Vakarų pasaulis į šį įvykį žiūrėjo su pasibaisėjimu. Europos lyderiai ir pareigūnai, aiškiai susijaudinę po to, kas jiems atrodė kaip dviejų amerikiečių pasala, puolė palaikyti V. Zelenskį. „Jei kas nors žaidžia Trečiąjį pasaulinį karą, jo vardas yra Vladimiras Putinas“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat palaikė Ukrainos prezidentą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ palaikė V. Zelenskį: „Būkite stiprūs, drąsūs, nebijokite. Jūs niekada nesate vieni.“
Tačiau K. Starmeris liko tylus.
Ši akimirka Didžiosios Britanijos vadovui turėjo būti itin skausminga. Likus kelioms valandoms iki ginčo Ovaliajame kabinete, K. Starmeris iš tos pačios vietos bandė įtikinti D. Trumpą, perduodamas prezidentui karaliaus Karolio kvietimą į precedento neturintį antrąjį valstybinį vizitą Jungtinėje Karalystėje.
K. Starmerio kelionė buvo įvertinta kaip labai sėkminga, net jei ji ir neatnešė jo norimo pažado dėl Amerikos karinės „paramos“ būsimoms taikos palaikymo pajėgoms Ukrainoje.
Įnirtinga D. Trumpo ir V. Zelenskio scena premjerui pateikė siaubingą pasirinkimą.
Jis negalėjo atvirai kritikuoti D. Trumpo ir J. D. Vance'o taip greitai po savo vizito Vašingtone, tačiau vis tiek norėjo parodyti paramą Ukrainai ir išlaikyti Europos lyderius. Taigi, K. Starmeris bandė veikti kaip „tiltas“ tarp Europos ir dabar labai nestabilios Amerikos.
Užuot prisijungęs prie socialinių tinklų šėlsmo, K. Starmeris pasirinko švelniausią variantą – išsiuntė atstovo spaudai pareiškimą apie „nepalaužiamą paramą“ Ukrainai.
Iš tiesų K. Starmeris privačiai pradėjo dirbti prie sprendimo. Pasak vieno su situacija susipažinusio asmens, „jo reakcija buvo pakelti telefono ragelį, o ne griebtis „Twitter“.
K. Starmeris surengė pokalbius ir su D. Trumpu, ir su V. Zelenskiu ir pradėjo rengti planą.
„Tai jo stilius“, – „Politico“ sakė su situacija susipažinęs asmuo.
Laimėti „po valandos“
K. Starmerio personalo vadovas Morganas McSweeney turi mantrą, kaip elgtis krizių metu: „Sėkmė politikoje – tai nesigilinti į klaidas“.
Kai kas nors nepavyksta, o tai dažnai nutinka, sėkmingi politikai nesistengia „kontroliuoti praeities“, o susitelkia į artimiausią ateitį ir į tai, kaip laimės „po valandos“ ir po jos einančiomis dienomis
Kitą rytą po skaudaus susitikimo Ovaliajame kabinete V. Zelenskis nusileido Londone, kur vyko Europos ir kitų šalių vadovų, kurie potencialiai galėtų sudaryti „norinčiųjų bendradarbiauti koaliciją“. Ją suburti nori būtent K. Starmeris ir E. Macronas.
Po dramos Baltuosiuose rūmuose Ukrainos rėmėjai susirinko prie Dauningo gatvės pasveikinti V. Zelenskį atvykusį į Londoną.
Kai Ukrainos lyderis išlipo iš savo automobilio, K. Starmeris jį apkabino, suvokdamas, kaip emocingai V. Zelenskis atrodė dėl minios šūksnių.
Po vienos dienos aukščiausiojo lygio susitikimo K. Starmeris išdėstė tai, dėl ko susitarė lyderiai.
Jie pažadėjo toliau aprūpinti Ukrainos kariuomenę ginklais ir pareikalavo, kad bet koks nuolatinis susitarimas užtikrintų Ukrainos saugumą.
Be to, jie reikalavo, kad Kyjivas dalyvautų derybose dėl taikos. Lyderiai taip pat pažadėjo sustiprinti Ukrainos gynybą, kad ateityje atgrasytų bet kokį Rusijos puolimą – pažadėjo dislokuoti pajėgas taikai palaikyti.
K. Starmeris žengė dar toliau, sakydamas, kad ateityje vykdant taikos palaikymo misiją JK „dislokuos batus ant žemės ir lėktuvus ore“.
Kitomis dienomis Briuselyje susirinkę ES vadovai susitarė padidinti savo karines išlaidas iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.
Vis dėlto, nepaisant aiškių ženklų, kad Europa stengiasi suaktyvinti savo veiksmus, neatrodė, jog D. Trumpas klausytųsi ar daug konsultuotųsi su savo artimiausia sąjungininke.
Kovo pradžioje D. Trumpas sustabdė karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, akivaizdžiai neįspėjęs K. Starmerio per pokalbį, kurį jie turėjo vos keliomis valandomis anksčiau.
Kiek vėliau D. Trumpas sustabdė JAV žvalgybinės informacijos apie Rusijos veiklą teikimą Kyjivui.
Vėliau buvo gauta pranešimų, kad Ukrainos pajėgos buvo pergudrautos mūšio lauke Kursko srityje, kur jos greitai užėmė didelę dalį teritorijos.
Buvo baiminamasi, kad be amerikiečių žvalgybinės informacijos Ukraina bus toliau veikiama Rusijos atakų. Visą šį laikotarpį K. Starmeris palaikė intensyvius ryšius su E. Macronu.
Tai santykiai, kurie galėjo atrodyti neįmanomi dar kiek anksčiau, ypač turint omenyje ankstesnę įtampą tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos dėl „Brexit“.
Tačiau kaip dviejų Europos branduolinių karinių galybių vadovai jie užmezgė ryšį ir dirbo kaip komanda, skatindami D. Trumpą ir V. Zelenskį priartėti prie susitarimo, dalydamiesi idėjomis ir pakaitomis rengdami susitikimus Paryžiuje ir Londone.
K. Starmeris „puikiai dirba“, ypač su D. Trumpu, neseniai sakė vienas Prancūzijos pareigūnas.
Britų pareigūnai buvo įsitikinę, kad V. Zelenskis turi sutvarkyti reikalus su D. Trumpu.
Galiausiai Ukrainos vadovas nusileido. Taikingame laiške, kurį kai kas vertino kaip atsiprašymą, jis pareiškė, kad yra pasirengęs dirbti dėl taikos D. Trumpui „tvirtai vadovaujant“, o Baltųjų rūmų susidūrimą pavadino „apgailėtinu“.
Svarbiausias pastangas taisyti santykius dėjo Didžiosios Britanijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonathanas Powellas.
Jis turi patirties vedant, atrodytų, neįmanomas derybas, nes dešimtajame dešimtmetyje dirbo tarpininkaudamas sudarant taikos susitarimą Šiaurės Airijoje.
Praėjusią savaitę K. Starmeris pavedė J. Powellui išspręsti Ukrainos ir JAV ginčą, teigia su tuo susipažinę žmonės, kurie neturėjo teisės kalbėti viešai.
J. Powellas glaudžiai bendradarbiavo su savo amerikiečių kolega Mike'u Waltzu ir palaikė glaudžius ryšius su Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais.
Jie neturėjo daug laiko: antradienį Saudo Arabijoje planuojamas JAV ir Ukrainos diplomatų susitikimas buvo vienas iš paskutinių šansų pasistūmėti į priekį ir galbūt paskutinė reali galimybė sudaryti paliaubas.
Savaitgalį J. Powellas nuvyko į Kyjivą, kur susitiko su V. Zelenskiu ir jo štabo vadovu Andrijumi Jermaku, kad parengtų paliaubų susitarimo projektą, kurį JAV ir Ukraina tikėjosi pasirašyti šią savaitę.
Į projektą buvo įtraukti planai dėl „pasitikėjimo stiprinimo“ priemonių, įskaitant apsikeitimą belaisviais, sulaikytų civilių gyventojų paleidimą ir Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų grąžinimą.
K. Starmeris buvo nuolat informuojamas apie visą procesą, nes J. Powellas ir amerikiečių bei ukrainiečių komandos rengė detalų tekstą.
Pirmadienį, naktį prieš lemiamas derybas Saudo Arabijoje, K. Starmeris vėl paskambino D. Trumpui.
Jis norėjo pabrėžti, kad V. Zelenskis tikrai rimtai nusiteikęs siekti taikos ir kad visi, įskaitant Jungtinę Karalystę, sunkiai dirbo, kad būtų parengtas susitarimo projektas.
K. Starmeris pasakė D. Trumpui, kad norėtų, jog amerikiečiai atnaujintų karinės pagalbos tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija, kai tik susitarimas bus sudarytas.
Antradienį įvykusi pergalė buvo kelias dienas trukusios kartligiškos diplomatijos rezultatas.
Tačiau „Politico“ svarsto, kiek ilgai gali trukti gera valia – jau po kelių valandų D. Trumpas įvedė muitus visam importuojamam plienui ir aliuminiui, nepaisydamas tradicinių Amerikos sąjungininkių Europoje, įskaitant Jungtinę Karalystę, prašymų.
Penktadienį J. Powellas vyks į Vašingtoną tolesnių derybų su Amerikos kolegomis, o šeštadienį K. Starmeris sušauks dar vieną savo norinčiųjų koalicijos susitikimą.
Rusija dar net nesutiko su laikinomis paliaubomis, o kovos diplomatiniame lauke tik aštrėja.
Nors K. Starmeris susilaukė susižavėjimo už tai, kad sugrąžino D. Trumpą ir V. Zelenskį į kelią, kai kurie Vakarų pareigūnai privačiai abejoja, ar JK turi pakankamai karinių pajėgų taikai palaikyti.
„Keiras yra diplomatinės galios žaidėjas, pastarosios kelios savaitės tai ypač įrodė, – sakė vienas JAV pareigūnas. – Tačiau visi taip pat abejoja, ar kariniame fronte – tame, kuris iš tikrųjų svarbus V. Putinui – Jungtinė Karalystė nėra popierinis tigras.“
Iki tol, kol bus pasirašyta ilgalaikė taikos sutartis, laukia dar daugiau įtemptos diplomatijos, ir daug kas dar gali nepavykti. Dauningo gatvėje K. Starmerio komanda ir toliau stengsis laimėti „po valandos“.
Parengta pagal „Politico“ inf.