K. Starmeris: „norinčiųjų koalicija“ kitą savaitę pradės operatyvinį planavimą

K. Starmeris šeštadienį surengė virtualų pasaulio lyderių susirinkimą, kuriame buvo aptariamas karas Ukrainoje ir taikos palaikymo misija. Ją JK premjeras vadina „norinčiųjų koalicija“.

Dauningo gatvė teigia, kad K. Starmeris pasinaudos šiuo susirinkimu, kad padidintų karinę paramą Ukrainai ir ekonominį spaudimą Rusijai ir, „kad priverstų V. Putiną pradėti derybas“.

„Nuo jo susitikimo su vadovais Londone įvyko labai daug. Prezidentas Zelenskis dar kartą ir be jokių abejonių parodė, kad Ukraina yra taikos šalis.

Tačiau Putinas bando vilkinti (taiką – red. past.), sakydamas, kad turi būti atliktas kruopštus tyrimas, kol bus sudarytos paliaubos.

Tačiau pasauliui reikia veiksmų. Mano žinia labai aiški – V. Putinas turės sėsti prie derybų stalo. Taigi dabar yra ta akimirka, tegul ginklai nutyla, tegul barbariški išpuoliai prieš Ukrainą liaujasi kartą ir visiems laikams“, – spaudos konferencijoje dėstė JK premjeras..

K. Starmeris aiškino, kad Rusijos „potraukis konfliktams ir chaosui“ kenkia ir pačios Jungtinės Karalystės saugumui.

Jis dar kartą paragino siekti ilgalaikės taikos, „remiamos tvirtų saugumo priemonių, kurias užtikrintų mūsų norinčiųjų koalicija“.

„Mes nesėdėsime sudėję rankų ir nelauksime, kol V. Putinas imsis veiksmų“, – rėžė jis ir pridūrė, kad diskusijos ketvirtadienį, kuomet susitiks Europos kariuomenių atstovai, pereis į operatyvinį etapą.

Vakar vakare paskelbtame pareiškime premjeras paragino sąjungininkus prisiimti „konkrečius įsipareigojimus“.

Paklaustas apie tokių įsipareigojimų pavyzdį K. Starmeris aiškino, kad šiandien susitiko „didesnė grupė“ nei prieš dvi savaites, o valstybių „kolektyvinis ryžtas yra tvirtesnis“ ir „šį rytą buvo pateikti nauji įsipareigojimai“.

Jis teigė, kad šie įsipareigojimai susiję ir su „norinčiųjų koalicijos“ taikos palaikymo pajėgomis Ukrainoje, ir su „platesniu klausimu – kolektyvine Europos gynyba ir saugumu“.

Taip pat buvo „susitarta, kad dabar pereisime prie „operatyvinio etapo“ – karinio planavimo, kuris prasidės ketvirtadienį.

K. Starmeris tęsė, kad vis labiau įsigali ir platesnis argumentas, kad „Europa turi sustiprinti savo gynybą ir saugumą“.

Paklaustas apie tokį scenarijų, jei V. Putinas atsisakytų priimti taikos palaikymo pajėgas, K. Starmeris atsakė, kad svarbiausia yra „daryti maksimalų spaudimą Rusijai“.

„Šio „taip, bet“ nepakanka“, – sakė jis.

Paklaustas apie bet kokį JAV saugumo užnugarį ir apie tai, ar prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs suteikti tokias garantijas, K. Starmeris, kad jo pozicija dėl JAV „nepasikeitė“.

„Aš aiškiai pasakiau, kad tai turi būti daroma kartu su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip, manau, žinote, mes kasdien kalbamės su JAV.

Taigi pozicija dėl to, kad tai reikia daryti kartu su Jungtinėmis Valstijomis, nepasikeitė. Būtent dėl to ir vyksta tokios išsamios diskusijos, kokios vyksta“, – aiškino jis,

Komentuodamas platesnį klausimą, ar Rusija išvis sės prie derybų stalo, K. Starmeris dėstė, kad tam reikia daryti kolektyvinį spaudimą V. Putinui.

K. Starmeris susilaukė klausimo ir apie tai, kokios veiksmų taisyklės būtų taikomos, jei britų ir Europos kariai būtų dislokuoti Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgų dalis.

Be to, JK premjeras buvo paklaustas ir apie jų veiksmingumą tokiu atveju, jei šios pajėgos prireikus negalėtų atidengti atsakomosios ugnies prieš Rusiją.

„Operatyviniame susitikime vyks diskusijos dėl to, kokie bus pajėgumai“, – atsakė jis.

Jis nurodė, kad nori, jog Jungtinė Karalystė „atliktų pagrindinį vaidmenį“, suteikdama karius ir oro pajėgas, o kitos šalys suteiktų kitokius pajėgumus.

Tačiau pirmiausia reikia pasiekti taikos susitarimą, o tam reikia daryti spaudimą Rusijai.

„Jei norima pasiekti ilgalaikę taiką, reikės susitarimų dėl saugumo“, – pridūrė JK premjeras, pažymėdamas, kad V. Putinas anksčiau yra sulaužęs taikos susitarimus

Paklaustas apie atsarginį planą tuo atveju, jei V. Putinas nesutiktų su taikos susitarimu, o D. Trumpas stotų į Rusijos pusę, K. Starmeris atsakė, kad pirmas darbas – „sukurti Ukrainai kuo stipresnę padėtį, kad ir kas būtų toliau“.

Jis tikėjosi, kad tai reikštų derybas, o ne tolesnę karinę kovą.

„Akivaizdu, kad kasdien kalbamės su JAV apie tai, kas bus toliau. Esu įsitikinęs, kad prezidentas D. Trumpas yra visiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės taikos, kurios reikia Ukrainoje, ir viskas, ką jis daro, yra nukreipta į šį tikslą“, – dėstė jis.

Paklaustas, ką galima padaryti, kad Rusija sėstų prie derybų stalo, K. Starmeris aiškino, kad norint pasiekti šį tikslą reikės pasitelkti „du spaudimo taškus“.

„Tai, ką mes darome, yra labai svarbu: „Pirmasis – didesni kariniai pajėgumai Ukrainai ir nauji įsipareigojimai, kurie šiuo klausimu buvo pateikti šį rytą“, – pirmąjį tašką įvardijo jis.

Antrasis, pasak JK premjero, yra sankcijų Rusijai rinkinys.

„Norime dar labiau sugriežtinti sankcijas. Ir šį rytą aptarėme, kiek dar galime eiti toliau, įskaitant įšaldyto turto klausimą.

Tai sudėtingas klausimas, kaip, manau, visi tai supranta. Taigi aptarėme tolesnes sankcijas, kurios neturi nieko bendra su turtu“, – aiškino jis.

Jis pridūrė, kad diskusijos apie tai, ką galima padaryti su įšaldytu Rusijos turtu, tęsis ir ateityje.

Šeštadienį vykusio "norinčiųjų koalicijos" nuotolinio susirinkimo metu K. Starmeris pareiškė, kad V. Putinas „anksčiau ar vėliau“ turės „sėsti prie derybų stalo“.

Susirinkime K. Starmeris ragino toliau remti Ukrainą ir daryti didesnį spaudimą Rusijai.

Jis pridūrė, kad susirinkime dalyvaujantys pasaulio lyderiai turi būti pasirengę ginti galimą taikos susitarimą Ukrainoje.

Pasak K. Starmerio, norint užtikrinti taiką reikės „sustiprinti“ Ukrainos gynybą, skiriant finansavimą ir kitą paramą.

JK premjeras dėstė, kad būsimam paliaubų susitarimui reikės, kad Ukrainos sąjungininkai būtų „pasirengę patys ginti bet kokį susitarimą kartu su norinčiųjų koalicija“.

„Jei Putinas rimtai nusiteikęs dėl taikos, viskas labai paprasta – jis turi nutraukti barbariškus išpuolius prieš Ukrainą ir susitarti dėl paliaubų“, – dėstė jis.

Anksčiau jis sakė, kad dabar atėjo laikas prisiimti „konkrečius įsipareigojimus“ ir įspėjo V. Putiną, kad jis „rimtai nesirengia siekti taikos“.

Naujienų portalas BBC pranešė, kad į virtualų skambutį prisijungė maždaug 26 valstybių ir organizacijų atstovai – įskaitant Europos, Kanados, Ukrainos, Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovus, taip pat Europos Komisijos ir NATO pareigūnus.

Be to, susirinkime dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Kol kas neaišku, ar visi susirinkimo dalyviai gavo galimybę pasisakyti.