Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas Konstantinas von Notzas paragino Vokietiją ir jos sąjungininkes Europoje sukurti savo dalijimosi žvalgybos informacija tinklą.
„Mums reikia Europos žvalgybos bendradarbiavimo formato – pavadinkime jį „Euro Eyes“ – kad stiprios valstybės galėtų greitai ir saugiai keistis informacija, remdamosis aiškiu teisiniu pagrindu“, – sakė jis leidiniui „Politico“.
Staigus JAV sprendimas sustabdyti keitimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, kurį trečiadienį patvirtino CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as, padidino susirūpinimą, kad panašūs apribojimai gali būti taikomi ir Vokietijai, o tai dar labiau pakenktų Europos saugumui.
„Tai yra paradigmos pasikeitimas, kuris mums smarkiai smogtų“, – „Politico“ sakė Bundestago žvalgybos priežiūros komiteto pirmininko pavaduotojas Roderichas Kiesewetteris.
„Mes dešimtmečius rėmėmės JAV žvalgybos pajėgumais. Jei tai iš mūsų bus atimta, turime greitai sukurti alternatyvias struktūras“, – kalbėjo jis.
Vokietijos saugumo agentūros jau seniai priklausė nuo JAV žvalgybos, kad galėtų sekti terorizmo grėsmes, kibernetines atakas ir šnipinėjimo veiklą.
R. Kiesewetteris įspėjo, kad neturėdama prieigos prie JAV žvalgybos, Vokietija gali prarasti labai svarbius išankstinius perspėjimus.
2007 m. CŽV perėmė „Sauerlando grupės“ – islamistų grupuotės, planavusios sprogdinimus Vokietijoje – elektroninius laiškus. JAV žvalgyba pasidalijo įkalčiais su Vokietijos saugumo pareigūnais, todėl Vokietijos valdžios institucijos galėjo užkirsti kelią išpuoliui.
2023 m. amerikiečių agentūros Vokietijos valdžios institucijoms davė patarimų apie du su Iranu susijusius įtariamuosius vakariniame Castrop-Rauxel mieste, kurie, kaip įtariama, rengė cheminę ataką.
K. von Notzas pabrėžė, kad bendradarbiavimas žvalgybos srityje yra abipusiai naudingas.
„Jis niekada nebuvo vienpusis – Vokietija kartu su kitais partneriais taip pat prisideda prie JAV žvalgybos pastangų“, – akcentavo jis.
Dėl to, ką R. Kiesewetteris vadina JAV prezidento Donaldo Trumpo „nenuspėjamumu“, Vokietijos įstatymų leidėjai ieško būdų, kaip sustiprinti alternatyvius aljansus.
K. von Notzas pasiūlė stiprinti ryšius su vadinamuoju „Penkių akių“ aljansu – ilgalaike Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV partneryste dalijantis žvalgybos informacija, tačiau perspėjo, kad Europa neturi būti priklausoma tik nuo šio tinklo.
Jo teigimu, Europos šalys turėtų sukurti savo pačių keitimosi žvalgybos informacija sistemą, kuri atspindėtų konkrečius jų saugumo poreikius ir pažeidžiamumą.
„Nėra abejonių, kad „Penkių akių“ partneriai siekia bendro tikslo – ginti demokratines laisves“, – sakė K. von Notzas.
„Vokietija ir Europa turi daugiau investuoti į žvalgybos struktūras ir užmegzti gilesnę partnerystę, grindžiamą būtent šiomis bendromis vertybėmis“, – kalbėjo jis.
Pasiūlymas „Euro Eyes“ atkartoja platesnį Europos Sąjungos siekį užmegzti vidaus žvalgybos bendradarbiavimą.
Buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinistö ataskaitoje, kurią Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen užsakymu praėjusių metų spalio pabaigoje paskelbė Europos Komisija, siūloma sukurti „visavertę žvalgybos bendradarbiavimo tarnybą“ ES lygmeniu, kuri kovotų su šnipinėjimu ir užsienio kišimusi.
S. Niinistö teigė, kad Europai reikia nuosavo dalijimosi žvalgybos informacija tinklo, siekiant sumažinti priklausomybę nuo JAV.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nurodė, kad Kyjivas jau ieško žvalgybos alternatyvų.
„Kalbant apie žvalgybą, mes dar negavome detalių, kaip ji bus ribojama“, – sakė jis ketvirtadienį Berlyne susitikęs su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi.
„Bet mes jau ieškome alternatyvų, įskaitant ir tas, kurių, jei reikės, prašysime ir iš Vokietijos“, – teigė R. Umerovas.
Parengta pagal „Politico“ inf.