Antradienį Bundestago parlamentarai balsavimu pritarė įstatymui dviejų trečdalių balsų dauguma, reikalinga šiam pakeitimui.
Įstatymu gynybos ir saugumo išlaidoms nebus taikomos griežtos Vokietijos skolos taisyklės ir bus sukurtas 500 mlrd. eurų infrastruktūros fondas.
Šis balsavimas yra istorinis žingsnis tradiciškai skolų vengiančiai Vokietijai ir gali būti labai reikšmingas Europai, nes Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi pilnu mastu, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodė, kad jo įsipareigojimai NATO ir Europos gynybai yra neaiškūs.
Tačiau, kad šie žingsniai oficialiai įsigaliotų, juos dar turi patvirtinti žemių vyriausybių atstovai aukštuosiuose rūmuose, Bundesrate, taip pat dviejų trečdalių balsų dauguma. Šis balsavimas numatytas penktadienį.
Šių planų autorius Friedrichas Merzas, kuris, kaip tikimasi, netrukus bus patvirtintas naujuoju Vokietijos kancleriu, per antradienį vykusius debatus žemiesiems rūmams sakė, kad pastarąjį dešimtmetį šalis „jautė klaidingą saugumo jausmą“.
„Sprendimas, kurį šiandien priimame... gali būti ne kas kita, kaip pirmas svarbus žingsnis naujos Europos gynybos bendruomenės link“, – sakė jis, pridurdamas, kad jis apima ir šalis, kurios „nėra Europos Sąjungos narės“.
Pagal šią priemonę gynybos išlaidoms nebus taikomas vadinamasis Vokietijos skolos stabdys – šalies konstitucijoje įtvirtintas įstatymas, kuriuo griežtai ribojamas federalinės vyriausybės skolinimasis iki 0,35 proc. Vokietijos BVP.
F. Merzas, kurio CDU partija praėjusį mėnesį laimėjo Vokietijos visuotinius rinkimus, šias priemones pasiūlė iš karto po pergalės.
Sekmadienį duotame interviu jis konkrečiai paminėjo nuogąstavimus, kad JAV gali atsitraukti nuo Europos gynimo, ir D. Trumpo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad „pastarosiomis savaitėmis padėtis pablogėjo“.
„Todėl turime veikti greitai“, – sakė F. Merzas visuomeniniam transliuotojui ARD.
Jis nusprendė prastumti pakeitimus per senąjį parlamentą, žinodamas, kad balsavimo aritmetika palankesnė dabar nei po kovo 25 d., kai prasidės naujojo parlamento sesija.
Kraštutinių dešiniųjų AFD ir kraštutinių kairiųjų „Linke“ partijos, kurios abi gerai pasirodė vasario mėn. rinkimuose, prieštarauja F. Merzo planams.
Po pergalės rinkimuose F. Merzas vis dar nesusitarė dėl koalicijos susitarimo dėl Vokietijos valdymo ir paskelbė ambicingus planus sudaryti vyriausybę iki Velykų. Tačiau koalicijos derybos Vokietijoje gali užsitęsti ištisus mėnesius.
Parengta pagal BBC inf.