Kalbėdamas su žurnalistais po ketvirtadienį įvykusio ES lyderių susitikimo Briuselyje, Belgijos premjeras Bartas De Weveris teigė, kad toks žingsnis sukeltų „sisteminę riziką visai pasaulio finansų sistemai“, o Maskva dėl to keršytų.
Rusijos turtas Vakaruose buvo įšaldytas po to, kai 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą. Dabar Europos valstybės, įskaitant Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, svarsto šį turtą konfiskuoti ir panaudoti stiprinant Ukrainos gynybą bei sustiprinti šalies pozicijas prieš taikos derybas su Rusija.
„Mes gyvename ne fantazijų pasaulyje, o realiame pasaulyje, kuriame iš kažko paėmus 200 mlrd. eurų bus pasekmių“, – sako Belgijos premjeras.
Belgiją neramina tai, kad didžiąją dalį Europoje įšaldyto Rusijos turto valdo Briuselyje įsikūręs centrinis vertybinių popierių depozitoriumas „Euroclear“. Todėl šalis baiminasi, kad pinigus perdavus Ukrainai, „Euroclear“ susilauktų ieškinių iš buvusių turto savininkų.
2024 m. Didžiojo septyneto (G7) valstybės susitarė, kad Ukrainai bus suteikta 50 mlrd. eurų paskola panaudojant pelną iš įšaldyto turto, o ne tiesiogiai patį turtą.