„Pirmieji ženklai nedžiugina, kadangi V. Putinas atsisakė pasirašyti D. Trumpo pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų“, – šias diplomatines pastangas vertina CNN. Tačiau D. Trumpas bet kokio dialogo pradžią įvardija kaip triumfą. Ir kiekvienas lyderis stengiasi manipuliuoti diplomatija savo tikslams ir žaisti viešųjų ryšių žaidimą – pirmiausia tam, kad išvengtų kaltės, jei viskas žlugtų.
Baltieji rūmai kuria didelės pažangos fikciją, kad išlaikytų taikos proceso plėtros galimybes ir palaikytų savo vis labiau silpnėjančią nuostatą, kad D. Trumpas yra puikus derybininkas, kuris vienintelis gali pasiekti taiką.
V. Putinas kategoriškai atmetė svarbų D. Trumpo prašymą dėl paliaubų. Paprasčiausiai jis dar nepasirengęs nutraukti karo, matyti iš naujų sąlygų, su kuriomis Ukraina niekada negalėtų sutikti, jei nori išlikti suverenia valstybe.
Tačiau Kremlius taip pat nenori susipykti su D. Trumpu, todėl, siekdamas patraukti JAV prezidentą, pasiūlė jam viliojantį žvilgsnį į didžiosios galios santykius su V. Putinu.
V. Zelenskis greitai mokosi. Jis negali sau leisti, kad pasikartotų pražūtingas Ovaliojo kabineto likimas, ir dabar noriai sutinka beveik su viskuo, ko prašo D. Trumpas.
Ironiška, bet V. Zelenskio argumentas, sukėlęs krachą Ovaliajame kabinete, (red. past. – kalbėjo apie tai, jog V. Putinu negalima pasitikėti sudarant ar vykdant paliaubų susitarimus) dabar pasitvirtino.
Ukraina ir Rusija kovoja dėl JAV prezidento dėmesio ir stengiasi kaltinti viena kitą dėl trukdymo taikai. Po įnirtingos nakties abi pusės kaltino viena kitą pažeidus dalinį susitarimą, kuriam tarpininkavo JAV prezidentas, kad būtų išvengta smūgių energetikos infrastruktūrai.
Jų susipriešinimas kenkia D. Trumpo drąsiems pareiškimams, kad taikos susitarimas yra ranka pasiekiamas.
JAV nekreipia dėmesio į pradinę nesėkmę
Baltieji rūmai viešai ignoravo V. Putino nenuolaidumą, gyrė jo antradienio pokalbio su D. Trumpu toną ir artimiausiomis dienomis numatė technines derybas su rusais Saudo Arabijoje.
Pažangos iliuzijos kūrimas gali būti svarbus taikos derybų aspektas, skatinantis kariaujančias puses likti prie derybų stalo. Tačiau šiuo atveju alternatyvi realybė, atrodo, taip pat skirta apsaugoti prezidentą nuo gėdos, kuris numatė, kad išspręs karą per 24 valandas, jei rinkėjai jį pasiųs atgal į Baltuosius rūmus.
Antradienį vykusiame jų pokalbyje telefonu V. Putinas akivaizdžiai pergudravo JAV prezidentą, kuris nenori Kremliaus diktatoriui suteikti jokio spaudimo, rašo CNN.
Kita vertus, panašu, kad D. Trumpas sušvelnino savo poziciją dėl V. Zelenskio, galbūt dėl palankesnio Ukrainos prezidento tono. Trečiadienį per valandą trukusį pokalbį jis sutiko padėti surasti Ukrainai gyvybiškai reikalingą priešlėktuvinės gynybos įrangą Europoje. O Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad JAV ir toliau teiks Ukrainai karinę paramą ir žvalgybos informaciją.
Tai svarbu, nes D. Trumpas buvo nutraukęs tokią paramą, siekdamas priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo dėl jo 30 dienų paliaubų plano. Ir tai retas priekaištas V. Putinui, kuris JAV karinių ir žvalgybos išteklių Ukrainai sustabdymą iškėlė kaip sąlygą prisijungti prie nuolatinės taikos siekio.
„Ką tik baigėsi labai geras pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Jis truko maždaug valandą“, – rašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Didžioji dalis pokalbio buvo paremta vakarykščiu skambučiu su prezidentu V. Putinu, siekiant suderinti Rusijos ir Ukrainos prašymus ir poreikius. Esame labai gerai nusiteikę“, – dėstė jis.
D. Trumpo baikštus vertinimas buvo beveik absurdiškai optimistiškas. Tačiau tai geriau nei prieš kelias savaites, kai jis V. Zelenskį vadino „diktatoriumi“.
Po pokalbių su V. Putinu ir V. Zelenskiu D. Trumpo svajonė apie taikos susitarimą atrodo kaip niekada tolima. Vis dėlto, jei visa šios savaitės drama bus tikro bandymo pasiekti teisingą ir nuolatinį susitarimą pradžia, D. Trumpas įrodys, kad visi juo abejoję klysta.
Rusija nepakeitė savo tikslų nuo pat invazijos pradžios
D. Trumpo administracija netrukus galės pademonstruoti Kremliaus diplomatiją nuo pat jos šaknų. Iš dalies sutikdamas su 30 dienų paliaubomis, bet praktiškai jas atmesdamas ir pateikdamas virtinę sąlygų, reikalaujančių Ukrainos ir Vakarų kapituliacijos, V. Putinas susidarė sąlygas reikiamai pauzei.
Ilgos derybos dėl techninių klausimų suteiks jo pajėgoms laiko išnaudoti savo dabartinį pranašumą mūšio lauke ir išstumti Ukrainos karius iš Rusijos Kursko srities – vieno iš nedaugelio Kyjivo teritorinių kozirių bet kokiose būsimose taikos derybose.
V. Putino taikos susitarimo sąlygos, įskaitant dabartinės Ukrainos vyriausybės pakeitimą, Kyjivo pajėgų demobilizaciją ir norą, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos, nepasikeitė.
Šį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose su Rusija JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad artimiausiomis dienomis bus patikrintas Maskvos nusiteikimas derybose.
„Jie patys turės pasakyti „taip“ arba „ne“. Tikiuosi, kad jie pasakys taip. Ir jeigu jie pasakys, tuomet, manau, padarėme didelę pažangą. Jei jie pasakys „ne“, tada, deja, sužinosime, kas čia trukdo taikai“, – kalbėjo jis.
Pagal paties M. Rubio standartus, Maskva dabar atsakė neigiamai. Tačiau jis negali to pasakyti dėl akivaizdžių politinių ir diplomatinių priežasčių ir neturi kito realaus pasirinkimo, kaip tik suteikti Rusijai spaudimą.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen geriausiai apibendrino dabartinę derybų padėtį, trečiadienį duodama interviu CNN žurnalistei Isai Soares.
„D. Trumpas nori taikos. Europa nori taikos. Ukraina nori taikos. Ir trūksta tik vieno – tai V. Putinas“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad Rusija nuo viso to atsiribos. Remiantis antradienį vykusio jų pokalbio išklotine, V. Putinas pasiūlė D. Trumpui galimybę užmegzti tokius plačius santykius su Rusija, kokių jis trokšta ir dėl kurių, atrodo, JAV vadovas karą Ukrainoje laiko antraeiliu dalyku.
Toliau JAV nori derėtis dėl paliaubų Juodojoje jūroje – ir tai V. Putinui taip pat netrukdo, nes, kaip ir siūlomas atakų prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymas, tai galėtų atimti iš Kyjivo vieną sėkmingiausių jo kovos arenų.
Ukraina neturi kito pasirinkimo, kaip tik žaisti D. Trumpo žaidimą
M. Rubio ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas V. Zelenskio pokalbį su D. Trumpu apibūdino kaip „fantastišką“. Tai reiškia Ukrainos prezidento diplomatinį triumfą praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai jis buvo išvarytas iš Ovaliojo kabineto.
V. Zelenskis sušvelnino savo požiūrį, matyt, motyvuodamas tuo, kad norėdamas apsaugoti savo šalį nuo blogiausių JAV prezidento proputiniškų instinktų, jis turi būti ta konflikto šalis, kuri akivaizdžiausiai siekia taikos, o kartu ir diplomatinio triumfo, kurio D. Trumpas labai trokšta savo palikimui.
Ukrainos prezidentas savo pokalbį su D. Trumpu apipynė dėkingumu ir pagyrimais. Jis padėkojo D. Trumpui už „gerą ir produktyvią darbo pradžią“.
„Tikime, kad kartu su Amerika, su prezidentu D. Trumpu ir vadovaujant amerikiečiams, šiais metais galima pasiekti ilgalaikę taiką“, – sakė V. Zelenskis pareiškime, kuriame JAV pastangos buvo vertinamos kur kas palankiau nei viskas, ką sakė rusai.
Jis iškėlė pagrindinį ukrainiečiams svarbų klausimą, susijusį su bet kokiu taikos susitarimu: saugumo garantijos, kurios būtų gyvybiškai svarbios siekiant užkirsti kelią bet kokiems naujiems kovų protrūkiams po susitarimo. Ir, sprendžiant iš JAV pokalbio išklotinės, atrodo, kad jis palankiai reagavo į nuolat sandorius sudarančio D. Trumpo pasiūlymą, kad būsima JAV nuosavybė į Ukrainos elektrines galėtų padidinti Ukrainos saugumą.
Ukraina, pataikaudama Baltiesiems rūmams, taip pat dirba kitu keliu su europiečiais, kurie buria „norinčiųjų koaliciją“, kad galėtų padėti Ukrainai, jei D. Trumpas pasitrauktų.
Pavyzdžiui, V. Zelenskio vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas trečiadienį spaudė paspartinti jo šalies priėmimą į Europos Sąjungą, kuris, pasak jo, yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui stiprinti.
Parengta pagal CNN inf.