Būsimų diskusijų tikslas – patikslinti technines detales, kaip turėtų atrodyti šios paliaubos, kurios apsiribotų smūgiais energetikos objektams arba būtų išsamesnis planas, apimantis visų oro ir jūrų karinių veiksmų sustabdymą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekė greitai pasiekti taikos susitarimą Ukrainoje, spausdamas Kyjivą prie derybų stalo, laikinai sustabdydamas karinę ir žvalgybos pagalbą, o Maskvą spaudė nedaug, išskyrus žodinius grasinimus sankcijomis.
Kol kas D. Trumpo pastangos užtikrino tik Rusijos pažadą 30 dienų sustabdyti energetinius smūgius – šią idėją palaiko ir Kyjivas.
Derybų belaukiant – dar viena rusų ataka Kyjive: žuvo mažiausiai trys civiliai
Kremliaus pažadas buvo tuoj pat sulaužytas – Rusijos bepiločiai lėktuvai atakavo miestus ir kaimus visoje Ukrainoje.
Todėl Ukrainos pareigūnai ir toliau skeptiškai vertina derybas, užsimindami, kad jų rezultate bus daug pareiškimų, tačiau mažai esminių dalykų.
„Aš asmeniškai neturiu didelių lūkesčių, nes, mano nuomone, V. Putino elgesį galime pakeisti ne tiek derybomis, kiek didindami spaudimą Rusijai“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Oleksandras Merežko.
Susiję straipsniai
„Putinas derybas naudos tik propagandai. Jis nori atrodyti lygus JAV ir politiškai neizoliuotas. Jis nesuinteresuotas stabiliomis paliaubomis“, – sakė Ukrainos politikas.
Kadangi Rusija ir Ukraina nuo 2022 m. pradžios nerengė tiesioginių aukšto lygio derybų, JAV kitos savaitės pradžioje Saudo Arabijos sostinėje surengs atskiras ir galbūt lygiagrečias derybas su abiem šalimis.
Iki šiol D. Trumpo komanda rengė tik dvišales derybas su kiekviena šalimi atskirai, įskaitant susitikimus su Rusija Rijade vasario 18 d. ir Stambule vasario 27 d. bei su Ukraina Džidoje kovo 11 d.
„Tai bus artimos diskusijos, t. y. viena grupė bus šiame kambaryje, kita – šiame, ir jie sėdės ir kalbėsis, vaikščios pirmyn ir atgal“, – „ABC News“ sakė D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kellogas.
Ukrainos delegacijai vadovaus gynybos ministras Rustemas Umerovas ir prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa, „Sky News“ sakė neatskleistas Ukrainos šaltinis. Abu šie pareigūnai dalyvavo JAV derybose Džidoje.
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Kyjivas siunčia „technines grupes“, kad jos greitai išsiaiškintų galimo dalinio ugnies nutraukimo ypatumus. Ukraina taip pat aiškiai nurodė, kad Rijade nebus palaikomi jokie Ukrainos ir Rusijos ryšiai.
Rusija savo ruožtu siunčia Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininką Grigorijų Karasiną ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus Aleksandro Bortnikovo patarėją Sergejų Besedą.
S. Besedos pasirinkimas išsiskiria iš kitų. Šis 70-metis generolas pulkininkas anksčiau vadovavo 5-ajai FSB tarnybai – departamentui, atsakingam už žvalgybinės informacijos apie Ukrainą rinkimą prieš prasidedant plataus masto karui.
Pranešama, kad S. Beseda pateko į nemalonę ir 2022 m. pradžioje jam net buvo skirtas namų areštas, kai Kremlius suprato, kad 5-oji tarnyba teikė klaidingą žvalgybinę informaciją.
JAV dar neatskleidė savo komandos sudėties, nors JAV specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas, valstybės sekretorius Marco Rubio ir nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas iki šiol vadovavo diplomatinėms pastangoms dėl Rusijos ir Ukrainos.
Techninės diskusijos, paliaubų forma
Kitą savaitę vyksiančiose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama siūlomai 30 dienų abipusei pauzei dėl smūgių energetikos objektams ir galbūt kitai civilinei infrastruktūrai.
„Sutarėme, kad mūsų techninės komandos artimiausiomis dienomis susitiks Rijade ir daugiausia dėmesio skirs dalinių paliaubų, kurias prezidentas D. Trumpas užsitikrino iš Rusijos, įgyvendinimui ir išplėtimui“, – sakė J. Waltzas.
Susitarimas buvo pasiektas po kovo 18 d. įvykusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu, kai Rusijos prezidentas atmetė JAV pasiūlytas visiškas paliaubas, jei į jas nebus įtrauktos sąlygos, dėl kurių Kyjivas taptų labiau pažeidžiamas tolesnėms atakoms.
V. Zelenskis po pokalbio telefonu su D. Trumpu palaikė energetines paliaubas, tačiau pažymėjo, kad Rusijos aviacijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai nesiliauja, nepaisant to, kad V. Putinas teigia davęs nurodymą padaryti pertrauką. Maskva taip pat apkaltino Ukrainą, kad ji smogė jos energetikos objektams Krasnodaro krašte ir netoli Sūduvos, tačiau Kyjivas tai paneigė.
Ukrainos prezidentas pažadėjo parengti energetikos ir kitų objektų, kurie turėtų būti apsaugoti pagal siūlomas paliaubas, sąrašą. „Ir jei rusai nepuls mūsų objektų, mes nepulsime jų objektų“, – pridūrė jis.
„Tai ne politinis, o techninis susitikimas. Tai susitikimas, kuriame siekiama nustatyti įvairių pateiktų paliaubų pasiūlymų parametrus“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.
„Techninis lygis ir techninės diskusijos. Bus karinis komponentas“, – pridūrė jis.
Ukrainos tolimųjų smūgių kampanija prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, kurie yra pagrindiniai Maskvos karo kasos pajamų šaltiniai, dažnai buvo vadinama vienu iš pagrindinių Ukrainos karo laimėjimų.
Savo ruožtu Rusija per visą karą masinėmis bepiločių lėktuvų ir raketų atakų bangomis sunaikino didelę dalį Ukrainos energetikos tinklo, nors šaliai pavyko išgyventi žiemą be didesnių elektros energijos tiekimo sutrikimų.
Smūgiai energetikos objektams gali būti ne vienintelis svarstomas klausimas.
V. Zelenskio partijai priklausanti įstatymų leidėja Marija Mezenceva tikisi diskusijų dėl „visapusiško“ ugnies nutraukimo režimo, nes Kyjivas ir Vašingtonas dėl to jau susitarė.
„Taip pat svarbu spausti spręsti humanitarinius klausimus: paleisti visus kariškius ir civilius kalinius, grąžinti neteisėtai deportuotus vaikus“, – sakė ji laikraščiui „Kyiv Independent“.
Po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu Ukraina ir Rusija kovo 19 d. apsikeitė 175 kaliniais už 175, be to, pagal atskirą susitarimą 22 ukrainiečių kariai buvo grąžinti namo.
Maskva taip pat atskleidė, kad derybos bus susijusios su Juodosios jūros laivybos saugumu – šis klausimas, kaip pranešama, buvo paliestas D. Trumpo ir V. Putino pokalbyje telefonu.
Turkijos ir Jungtinių Tautų tarpininkaujama Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuria buvo užtikrinamas saugus prekybinių laivų plaukiojimas, nutrūko po to, kai Rusija vienašališkai pasitraukė iš 2023 m. sutarties. Tačiau panašu, kad šis įvykis tik ribotai paveikė Ukrainos galimybes išvežti grūdus ir kitus produktus po to, kai Kyjivas jėga privertė vėl atidaryti naują Juodosios jūros koridorių.
D. Trumpo administracija paminėjo ir nemažai kitų temų ir interesų.
JAV parodė susidomėjimą perimti Ukrainos Zaporožios atominės elektrinės – didžiausios Europoje atominės elektrinės, kuri šiuo metu yra okupuota Rusijos, kontrolę. Taip pat gali atsinaujinti diskusijos dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, sustabdytos nuo vasario 28 d. Baltuosiuose rūmuose įvykusio viešo V. Zelenskio ir D. Trumpo susipykimo.
Tačiau Ukraina švelnina lūkesčius ir abejoja, ar susitikimas gali duoti kokių nors rezultatų, rašo „Kyiv Independent“.
Kelias į taiką neaiškus
„Nesitikiu, kad po derybų Saudo Arabijoje bus pasiekta kokių nors proveržių“, – sakė opozicinei Europos solidarumo partijai priklausantis Ukrainos įstatymų leidėjas Volodymyras Arievas.
Net jei paliaubų klausimu bus padaryta pažanga, atrodo, kad iki visapusiškos taikos sutarties dar toli.
Nėra jokių požymių, kad V. Putinas būtų pasirengęs atsisakyti savo maksimalistinių tikslų – Kyjivo kariuomenė būtų iškastruota, narystė NATO būtų panaikinta, o bet kokia užsienio parama Ukrainai būtų sustabdyta.
Kremlius taip pat toliau reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš iš dalies okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių, ir siekia oficialaus savo užkariavimų pripažinimo, primena „Kyiv Independent“.
Derybose su Rusija dalyvaujantys JAV pareigūnai, regis, sutinka su V. Putino reikalavimais.
„Manau, kad didžiausia problema tame konflikte yra šie vadinamieji keturi regionai: Donbasas, Krymas... ir dar du“, – sakė S. Witkoffas, turėdamas omenyje iš dalies Rusijos okupuotas Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporožioss sritis ir nuo 2014 m. Rusijos visiškai okupuotą Krymą.
„Jos yra rusakalbės ir jose buvo surengti referendumai, kuriuose didžioji dauguma žmonių nurodė, kad nori būti Rusijos valdžioje“, – pridūrė S. Witkoffas, nutylėdamas aplinkybes, susijusias su Rusijos ginklu okupuotoje Ukrainoje surengtais apsimestiniais referendumais.
D. Trumpo administracija davė suprasti, kad tikisi tam tikrų Ukrainos teritorinių nuolaidų, o grįžimą prie iki 2014 m. buvusių sienų pavadino nerealiu.
Ukraina anksčiau sakė, kad Kyjivo kontroliuojamos teritorijos atsisakymas yra riba, kurios ji neperžengs. V. Zelenskis taip pat aiškiai pareiškė, kad Ukraina niekada nepripažins Rusijos okupacijos, tačiau pripažino, kad diskusijos dėl teritorijos bus „sunkios“.
„Tikiuosi, kad Ukrainos delegacija laikysis pozicijos neperžengti raudonų linijų teritorinio vientisumo klausimais, išlaikyti savo teises įeiti į karines sąjungas, kad galėtų gintis“, – sakė V. Arievas.
Kyjivas taip pat atmetė bet kokius savo kariuomenės dydžio apribojimus ir draudimą prisijungti prie tarptautinių aljansų, laikydamas juos pagrindinėmis saugumo garantijomis, kurios neleistų Rusijai ateityje pažeisti susitarimų.
„Visa mūsų bendravimo su Putinu patirtis liudija, kad Putinas niekada nesilaiko duoto žodžio. Jis yra patologinis melagis ir provokatorius“, – sakė O. Merežko.
„Pasitelkus D. Trumpo žaidimo kortomis metaforą, reikėtų laikytis principo – apskritai nepradėti žaisti kortomis su profesionaliu apgaviku ir sukčiumi... Negalima laimėti prieš sukčių, nes jis sukčiauja ir pažeidinėja žaidimo taisykles, o jūs bandote jų laikytis“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.